Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 909

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Gerasis ganytojas | Adventas (I)

2015 4 gruodžio | Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Gerasis ganytojas | Adventas...

Gerasis ganytojasŠią Advento savaitę toliau apsvarstome Jėzaus klausimą: Kuo jūs mane laikote?

Adventinis skaitinys:
Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.

O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.
Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.
Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.
Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.
Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo. (Jn 10, 11-18)

Apmąstymas:
Vienas didžiausių žmogaus poreikių būti mylimam, priimtinam ir suprastam. Visa savo esybe ilgimės tobulos meilės, kuri visa pakelia, visa ištveria, viskuo viliasi, atleidžia ir pasigaili. Kas gali tokią meilę apreikšti? Net tada, kai nesijaučiame jos verti, už mus kovoti?

Jėzus sako, kad guldo savo noru gyvybę už žmones, kaip Gerasis Ganytojas, už savo avis, dėl kurių kovoja su laukiniais žvėrimis, plėšikais ir vagimis, savanaudiškais ir netikusiais samdiniais.

Šiame palyginime Jėzus atveria socialinį ir dvasinį žmonių poreikį, sekti vedliu. Žmonės nelyg avys turi gerojo Ganytojo reikmę. Jei ganytojas bus geras, avys bus sveikos ir saugios, jei ganytojas prastas – avys išsekusios ir pražuvusios. Kaip avys be vedlio pakrinka, pasimeta, tampa lengvai prieinama auka plėšrūnams, taip žmonės pakrinka, pasimeta ir tampa lengva auka piktavaliams… Žmonija visais laikais turėjo ir tebeturi savo vedlių ir lyderių. Vieni iš jų yra dvasiniai, idėjiniai vedliai: mokytojai, išminčiai, žiniai, kunigai, pastoriai, rašytojai ir kultūros veikėjai. Kiti – politiniai vadovai: monarchai, prezidentai, vyriausybių vadovai. Tautų vedliai buvo, yra ir bus. Suprantame, jog esmė ne klausime, ar jie reikalingi? Klausimas glūdi giliau. Kokie jie? Dažnai pagalvoju, kiek žmonijos istorijoje būta visokių pastangų nuversti valdžias, kurios tarsi įkūnijo blogį, ir stengtis be jų gyventi arba sukurti utopinę valstybę. Galiausiai, viskas baigdavosi tuo, kad nuvertusieji tapdavo dar žiauresniais tautos vedliais.

Jėzus apibūdina dviejų rūšių vedlius:
Pirmas, Gerasis ganytojas, kuris pažįsta savo avis. Jis su jomis tapatinasi, avys ir ganytojas tampa vieną 14 eil. Pažiniti – gr. ginosko, yra daugiau nei tik žinojimas, tai artimas bendravimas pasitikėjimas ir pasiaukojimas. Jei puola avis plėšrūnai, ganytojas aukojasi. Geras ganytojas guldo gyvybę už avis. Be abejo toks yra vienintelis – Kristus, atidavęs savo gyvybę už mus. Todėl Jis yra dieviškasis Ganytojas – sielų Gelbėtojas ir gyvenimo Vedlys.

Kristus mus visiškai pažino – ginosko. Jis tapo kaip mes, Jis žino visus žmogiškuosius silpnumus, Jis mūsų nesmerkia, Jis mus atjaučia ir gelbėja. Jis aukoja Save už mus, kad nepražūtume, bet būtume išgelbėti. Pats Dievas per Kristų tampa mūsų geruoju Ganytoju. Aš pats ganysiu savo avis ir surasiu joms poilsio vietą, – sako Viešpats Dievas (Ez 34, 12, 15).
O žmogus atradęs Kristaus malonę, pasigailėjimą ir nuodėmių atleidimą, gali kartu su psalmistu giedoti: Viešpats mano ganytojas, aš nestokosiu (Ps 23, 1).

Antras, samdinys – tai tas, kuriam kaimenė nerūpi, o savo paties reikmės stovi pirmoje eilėje. Todėl, kai iškyla pavojus, jis sprunka ir gelbsti savo gyvybę. Tai panašu, kaip laivo kapitonas, kuris pavojui iškilus, pirmasis paliktų laivą. Arba kaip statybos vadovas, sujudus konstrukcijai, viską mestų ir pasitrauktų iš statybų darbų, viską palikdamas savaiminiam procesui. Tai panašėtų į gaisrininką, kuris save gelbėtų ir paliktų kitus degti ugnyje. Deja, kartais tokios situacijos pasitaiko, nes tai žmogiška… Kiekvienam žmogui yra būdingas silpnumas ir kartais jis pasireiškia nemaloniai ir atstūmenčiai… Todėl giliausiai savo širdyje turėtume pasikliauti ne žmogumi, bet Dievu.
Tik Kristus yra gerasis sielų Ganytojas, kuris mus ne tik pažįsta, bet guldė Savo gyvybę už mus ir atpirkęs mus amžiams. Todėl Jis visada lieka su mumis, kaip pasakyta Šventame Rašte: Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu (Žyd 13, 5).

Malda:
Jėzau, mano sielos gerasis Ganytojau, Tau visiškai patikiu savo širdį, kurią Tu vienintelis gali apvalyti, išgydyti, atgaivinti, priglausti ir nuraminti. Vesk mane Savo gyvenimo takais, neleisk mano kojai suklupti, saugok nuo viso pikto bei ganyk mane žaliose lankose, prie tylių vandenų, kur mano siela rastų poilsį nuo visų savo vargų. Amen.

1 Comment

  1. Alvydas

    Dėkoju Dievui iš visos širdies už jus Anželika

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai