Tęsdama kalbėti apie dvasines dovanas, šį kartą apsistojau prie Dvasios guodžiančių ir ugdančių dovanų, kurias išskyrė Bažnyčios Tėvai pagal Iz 11, 1-3 eil. Išminties dovana ir išminties žodis, skirti gyvenimo bei Evangelijos reiškiniams, turtams suvokti, perprasti.
„Tas, kuris trokšta gailestingumo, jau yra malonės paliestas“, – teigia šv. Augustinas.
Šiandien gyvename psichologiškai atšiauriomis sąlygomis, kai skatinami stiprieji, laimi ryžtingieji, pasiekia vikrieji.
Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną. Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas. (Ps 137, 1,2)
Dievas apdovanojo Bažnyčią skirtingomis dvasinėmis dovanomis, kurių dermėje yra ugdomas, statomas ir auginamas Kristaus kūnas. Šį sekmadienį, aiškindama apaštalo Pauliaus 1 Kor 12, 1 – 14 eilutes, pasakiau įžanginį pamokslą apie skirtingas dvasines dovanas. Paklausykite…
„<…> efektyviai mokyti gali tik pasikeitęs asmuo. Kuo daugiau keičiatės, tuo sparčiau skatinate keistis kitų gyvenimus. Jei norite tapti pasikeitimus sąlygojančiu veiksniu, patys privalote keistis“. (Pedagogas, Howardas G. Hendriksas)
Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius. (Ps 138, 4)
Tie žodžiai yra teisingi, nes juos ištarė žmogus, kuris buvo antruoju Izraelio karaliumi. Dievas ne kartą kalbėjo jam, o jis, išgirdęs Viešpaties balsą, suduždavo, suklusdavo ir pagarbindavo Dievą.
Jonas – Bažnyčios šulas, teologas ir Apreiškimo autorius
Tolimesnis Jono gyvenimas visiškai priklausė nuo Kristaus. Jis tapo vienu iš bažnyčios šulų (Gal 2, 9 – Paulius mini Jokūbą – Viešpaties brolį, Kefą ir Joną) ir tuo vieninteliu iš dvylikos apaštalų, kuris mirė ne kankinio, bet savo mirtimi senatvėje. Jis gyveno ilgą, praturtintą įvykiais ir pasiaukojantį gyvenimą, nuveikė daug gero dėl Kristaus Bažnyčios.
