Rodomas puslapis 3 iš 10312345...102030...Paskutinis »

Arti yra Viešpats visiems

„Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi.“ (Ps 145, 18)

Ar mes kada nors pagalvojome, ką reiškia, arti yra Viešpats? Ar Jis, išties, gali būti arti, jei mes Jo nematome? Bet ar mes matytume vėją, jei nebūtų medžių ir jūros? Jei negirdėtume ošimo ir šnarėjimo, nejaustume dvelksmo, ar suvoktume, kad yra vėjas? Ar matytume, kad kraujas teka mūsų venomis, teikdamas mums gyvybę, jei nesusižeistume? Ar matome orą, kuris ne tik yra aplink mus, bet ir mūsų viduje? Vadinasi, ne tik tai, ką matome gali būti arti mūsų, bet ir tai, ko nematome.

Skaityti toliau

C.S. Lewis (XX a.) mintys apie kančios problemą, arba kančios ir džiaugsmo pusiausvyrą

Šiomis dienomis, kai koronaviruso pandemija krečia visą pasaulį, dideles ir mažas tautas, pietus ir šiaurę, kur nebėra geresnių ir blogesnių, ne vienas filosofiškai ar teologiškai iš esmės bando įminti mįslę, kokia yra viso to prasmė? Kodėl žmonės patiria kančią? Ar krikščionys taip pat išgyvena sunkumus? O kaip dera Dievas ir kančia?

Skaityti toliau

Į Tave krypsta visų akys

„Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto.“ (Ps 145, 15)

Želmuo kelia galvą į viršų. Gėlės žiedas gręžiasi į dangišką šviesą. Paukščius vilioja žydrosios platybės. Vandens telkiniai atspindi dangaus vaizdus kaip veidrodyje. Vaikai kelia rankas į viršų, prašydami pakylėti juos aukščiau. Medžių šakos krypsta aukštyn, tarytum prašytų dangiško lietaus palaimos. Kalnai stūksodami, remia dangaus žydrynę, o kartais skrodžia debesis.

Skaityti toliau

Rodomas puslapis 3 iš 10312345...102030...Paskutinis »