Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai. (Ps 145, 4)
Ar mano akys mato nuostabius Dievo darbus? Ką matau, kai žiūriu į brėkštantį vaiskų rytą, ar saulėlydžio sodriu raudoniu nudažytą dangų?.. Ar Dievo vardas yra susijęs su mano kasdienybe, jos alsavimu? Gal Jis skamba tik kaip retas garsas, kuriuo bandau paįvairinti savo būtį? Kaip galiu pamatyti Dievo nuostabumą, jei Jo nepastebiu savo kasdienybėje? Kaip galiu apie tai papasakoti ateinančiai kartai, jei pats nepatyriau? Ar galime perduoti svetimas tikėjimo patirtis, kaip savo išgyvenimą, pajautą ar susilietimą su Tikrove…
Mieli broliai ir sesės, Dievo mylimieji, draugai, bičiuliai, brangi bažnyčia, nuoširdžiai DĖKOJU visiems UŽ GRAŽIĄ ŠVENTĘ, gausius SVEIKINIMUS iš arti esančių brangiųjų ir toli gyvenančių draugų, iš visų alsuojančių viena Dvasia, viena širdimi, viena siela…
Švenčiant bažnyčioje Sabato metus, tęsiu kalbėti sabatinio poilsio tema. Sabato reiškinys Šventajame Rašte turi ne vieną dimensiją. Metų pradžioje aptariame pirmines šio reiškinio prasmes pagal Pr 2, 2-3 eil. Kalbu apie (3 P – poilsio, palaiminimo, pašventinimo)sabatinius principus. Šį kartą daugiau apie poilsį.
