„Tegul mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę…“ (Ps 144, 14)
Šventame Rašte jautis simbolizuoja darbą arba darbininkus. Kiekviena veiklos sritis žemėje turi savo darbininkų. Taip pat Dievo karalystė turi savo darbininkų, kuriuos Viešpats – pjūties šeimininkas, siunčia į savo laukus darbuotis sėjant ir nuimant derlių pjūties metu. Dievo palaima, kai bažnyčia ar kitas, kuris veiklos baras, nestokoja darbščių rankų, karštų ir mylinčių širdžių, profesionalaus ir savanoriško darbo.
Dalinkimės:
Visus sveikindama Mokslo ir žinių dienos proga, noriu šiek tiek pasvarstyti apie pažinimo reikšmę žmogaus gyvenime… Gera, kai pažinimas lydi žmogų visą jo gyvenimą. Perfrazuodama R. Decarto pastebėjimą – mąstau, vadinasi esu – manau, jog žmogus gyvena kol mąsto, ir kol mąsto, tol gyvena kokybišką gyvenimą. Jis džiugina savo sielą ir neleidžia sau apsileisti, nes mūsų pažinimas visada yra iš dalies, nuolat vilioja į savo tolius. Pažinimas yra įdomi, neišsemiama kelionė… Pažinti galime įvairiais būdais: pažinti protu, pažinti širdimi, pažinti intuityviai…
„Jis yra <…>, mano skydas“. (Ps 144, 2)
Šią savaitę su keliais šeimos nariais apsilankėme unikaliame muzikiniame, dvasiniame projekte „God Goes Deep“. Pataikėme į muzikinio sezono atidarymą Kopenhagos katedroje Vor Frue Kirke (Mūsų motinos bažnyčia).
Šių metų gegužės 25 – 30 d. kartu su šeima viešėjome Dublino evangeliškoje lietuvių bažnyčioje. Kaip visada mus svetingai priėmė bendruomenės vyresnieji – Daiva ir Eduardas Smelovai. Apsistojome jų namuose Selbridže, Dublino priemiestyje. Penktadienis pasižymėjo draugiška pastoracine bendryste, kur buvome vieni kitiems ir bičiuliais, ir mentoriais. Pastorių draugystė turi neįkainuojamą vertę, kai nesmerkdami vieni kitų dalinamės savo klausimais, panašiomis patirtimis bei drąsinamės dieviškomis įžvalgomis. Šioje bendrystėje turi vietos ir mūsų vaikai, kurie aplink mus judėjo, žaismingai bendravo ir svajojo…
Š. m. gegužės 19 d., Šiaulių mieste po atviru dangumi (Talkšos ežero pakrantėje), įvyko Sekminių šventė, tampanti gražia miesto tradicija. Jau antrus metus susibūrėme kartu sutikti Sekmines. Trokštame, kad mūsų miestas taptų Sekminių miestu, kuriame plevena Šventoji Dvasia, o žmonės jame jaustųsi, kaip viena šeima, ir gyventų mylėdami vieni kitus, gerbdami skirtumus bei draugaudami.
„Jis yra <…>, mano išlaisvintojas“. (Ps 144, 2)