Kovo 20 – oji pasaulyje pažymima ne tik kaip Žemės diena, bet ir Tarptautinė Laimės diena. Šiais metais Šiaulių verslininkės ir visuomenininkės Jolantos Chlevickienės (turtingamoteris.lt projekto vadovės) dėka Laimės diena atkeliavo ir Šiaulius. Laikinąja Laimės ir gerumo ambasada tapo šiauliečių pamėgta kavinukė „Presto“. Jos šeimininkė Laima Mikelėnienė trokšta, kad žmonės ne tik ragautų puikų maistą, bet ir būtų apdovanoti geromis emocijomis, bendryste, gerumo pajauta.
Šiandien, kovo 20 d., pasaulyje minima Tarptautinė laimės diena. Visuomeninės ir bendruomeninės grupės įvairiai ją pažymi. Vieni, žavisi kiekvienos dienos stebuklu, kaip antai, kiekvienu stebuklu, kuris įvyksta kas akimirką mūsų kūnuose: akys regi nuostabias spalvas ir formas, ausys girdį neįtikėtinus garsus, mes užuodžiame kvapniausius kvapus… tai laimė.
Atkurta nepriklausomybė – tai ryžtingos taikdarystės ir sumanios diplomatijos keliu gauta laisvė. Kalno pamoksle Jėzus laimina tokį kelią, kai gerbiamas žmogiškumas, demokratiniai procesai, širdies taikingumas.
Vakar, kovo 8-osios išvakarėse, naujosios kartos kūrėja Laima Beržinytė Gulbinienė (fotografė, altruistė, trijų sūnelių mama) pakvietė savo šeimą, artimuosius, bičiulius ir šiuolaikinio meno išraiškų mėgėjus iš Vilniaus, Šiaulių, Radviliškio ir Panevėžio į pirmąją autorinę fotografijų parodą „Vidya“.
Jei apaštalo Pauliaus dienomis būtų kovo 8–osios, Tarptautinė moters dienos, šventė, arba, jei apaštalas gyventų šiandien, jis neabejotinai turėtų, kuo pasidžiaugti ir kam padėkoti už nuoširdų bendradarbiavimą bei triūsą Evangelijos sklaidos, sielovados ir bažnyčios ugdymo baruose. Galbūt mes būtume jų tarpe?! 🙂
Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai. (Ps 145, 4)
Ar mano akys mato nuostabius Dievo darbus? Ką matau, kai žiūriu į brėkštantį vaiskų rytą, ar saulėlydžio sodriu raudoniu nudažytą dangų?.. Ar Dievo vardas yra susijęs su mano kasdienybe, jos alsavimu? Gal Jis skamba tik kaip retas garsas, kuriuo bandau paįvairinti savo būtį? Kaip galiu pamatyti Dievo nuostabumą, jei Jo nepastebiu savo kasdienybėje? Kaip galiu apie tai papasakoti ateinančiai kartai, jei pats nepatyriau? Ar galime perduoti svetimas tikėjimo patirtis, kaip savo išgyvenimą, pajautą ar susilietimą su Tikrove…
Mieli broliai ir sesės, Dievo mylimieji, draugai, bičiuliai, brangi bažnyčia, nuoširdžiai DĖKOJU visiems UŽ GRAŽIĄ ŠVENTĘ, gausius SVEIKINIMUS iš arti esančių brangiųjų ir toli gyvenančių draugų, iš visų alsuojančių viena Dvasia, viena širdimi, viena siela…
