Paukščių jaunikliai
skrenda ir lesa –
varnėnų pulkai,
mokosi tiesti
sparnus bei plunksnas –
ruošiasi skristi.

Birželio pradžia
dosniai pabėrė
žiedų mozaiką,
be skaičiaus
ant pievų,
ant medžių,
ant žolelių visų.

Alyvų mėlynė,
žolės žalumas,
vandens skaidrumas,
dangaus spindumas-
visa per amžius
šlovina ir garbina
T A V E…

Tyvuliuoja vanduo,
bangos ritas pirmyn,
ar suprasti gali –
Raštus seno pasaulio
gyvybės gijoj.

Kartą sapnavau
keistą sapną –
po palme
stovėjo
didžiulis dramblys,
nelyg senas kalnas
kurs stangiai tylėjo,
kai temo savanoj dangus.
Jo ausys plėveno
ir klausė žmogaus –
savojo draugo.