
Tyvuliuoja vanduo,
bangos ritas pirmyn,
ar suprasti gali –
Raštus seno pasaulio
gyvybės gijoj.
Stygos skamba
gaiviąja versme,
renka džiaugsmą
savo delne.
Kai vanduo nuvilnijo
veidrodiniu būdu
supratau, kad gyvenimas
skinasi savo keliu.
Nelyg Viešpaties kvapas
virš vandenų,
ramiai teka malonė
širdžių atspindin…
Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka. (Ps 147,18)
(ramios lankos, 26-05-17)









0 Comments