Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė! Tą sekmadienio rytą, po išganymo kančios savaitės, skambėjo džiugus: “Aleliuja! Jėzus prisikėlė!” Jo prisikėlimas – tai naujas šansas kiekvienam atrasti gyvojo Dievo tikrumą ir pažinti save naujai.
Didysis penktadienis, arba anglosaksų šalyse dar vadinamas Geruoju penktadieniu (Good Friday), yra Kristaus pasijos ir kryžiaus mirties diena. Tą Paschos dieną, kaip buvo įprasta, aukštieji kunigai šventykloje aukojo atpirkimo avinėlį. Tai ilgaamžis Kristaus įvaizdis, išpranašautas Senojo Testamento pranašystėse apie Mesiją, aukaujantį savo gyvybę už žmonijos nuodėmę. Nuo vyriausiojo kunigo Kajafo “rankos”, t.y. jo pasakimu, Kristaus gyvybė buvo atiduota kryžiaus keliui: “Geriau, kad vienas žmogus mirtų už visą tautą…” (Jn 18, 14)
Pascha (Pesach – praėjimas) – pati didžiausia žydų šventė. Žydai švenčia išėjimo iš Egipto vergystės atminties šventę, kai Dievas Savo rankos galia ir stebuklais išvedė Izraelį į laisvę.
Kristaus Paschos savaitės trečiadienis buvo tarp artimų mokinių Betanijoje, Simono raupsuotojo namuose. Jėzaus gyvenimo istorija vis aiškiau krypo link pabaigos ir savo misijos kulminacijos. Tačiau nors tamsa ir išdavystė nenumaldomai tirštėjo, klastos bei įtampos slogioje atmosferoje, kaip Dievo malonės gūsis, nušvinta moters, mylinčios Viešpatį, paveikslas (Mt 26, 6-12; Mk 14, 1-14; Jn 12, 1-8).
Paskutiniąją savaitę prieš mirtį, Kristaus kiekviena diena buvo reikšminga. Dauguma detalių ir pokalbių yra užfiksuota evangelijose. Jos primena mums mūsų gyvenimo politinių kovų scenas ir metodus. Nors tūkstantmečiai praėjo, bet metodai dažną kartą yra tie patys…
Su apgailestavimu reiškiu užuojautą visai krikščioniškajai, kultūros ir pasaulio bendruomenei dėl giliai sukrečiančio įvykio Paryžiuje, Didžiosios Velykų savaitės metu – Noterdamo katedros gaisro.
Kitą dieną po šlovingo įžengimo į Jeruzalę, Kristus iš Betanijos grįžo į šventyklą mokyti. Priėję aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji klausė, kokią Jėzus turi teisę tai daryti?
