1995 metais pasirodė mano trečioji knyga – „Šiuolaikinės moters paveikslas“.
Šią knygą skyriau savo augančiai dukrelei Akvilei, taip pat visoms moterims ir merginoms. Norėjau kalbėti apie moterį ne pagal besikeičiančias madas, visuomenės lūkesčius ar laikmečio stereotipus, bet apie tai, kaip moterį mato Dievas, jos Kūrėjas – teologiniu žvilgsniu.
Knygos pradžioje rašiau apie klausimus, kurie man atrodė esminiai: kas yra moteris, kur slypi jos laimė, koks jos emocinis pasaulis ir dvasia, kokia jos vieta šeimoje ir visuomenėje, kaip jai atrasti save ir suprasti savo pašaukimą.
Man buvo svarbu parodyti, kad moters vertė nėra matuojama vien išore, pasiekimais ar tuo, kaip ją vertina aplinkiniai. Tikrasis atsakymas į klausimą, kas ji yra ir kam sukurta, pirmiausia randamas jos santykyje su Kūrėju.
Todėl įžangoje kviečiau:
Šitos knygos puslapiuose aš kviečiu pažiūrėti į moterį taip, kaip ją mato Dievas.
Knygoje kalbėjau apie moteriškumą, meilę, santykius, šeimą, tarnystę, išmintį, savęs pažinimą ir daugelį kitų moters gyvenimo sričių. Jos pabaigoje skaitytoją kviečiau ne tik ieškoti atsakymų, bet ir asmeniškai atsigręžti į Dievą, nes tikėjau – ir taip tebemanau – kad būtent Jame žmogus gali atrasti savo tikrąją tapatybę ir gyvenimo prasmę.
„Šiuolaikinės moters paveikslas“ buvo išleistas 1995 metais 3000 egzempliorių tiražu. Knygą redagavo Inga Urbanavičiūtė, stilistė-korektorė buvo Virginija Siniauskienė, dailininkė – Vanda Grigorovič.
Ši knyga man turi ir asmenišką šeimos istorijos dalį. Joje dėkojau savo vyrui Aidui, kuris sudarė sąlygas man rašyti ir fotografavo knygos viršeliui.
Vėliau „Šiuolaikinės moters paveikslas“ buvo išverstas į rusų kalbą ir išleistas pavadinimu „Образ современной женщины“. Šis leidimas buvo platinamas ir Ukrainoje, ir Latvijoje. Man tai buvo ypatinga patirtis – suprasti, kad knygoje išsakytos mintys pasiekė moteris taip pat už Lietuvos ribų.
Praėjo daugiau nei trisdešimt metų. Pasikeitė visuomenė, moters vaidmuo joje, kalba, kuria kalbame apie tapatybę ir savivertę. Tačiau pagrindinis klausimas, dėl kurio gimė ši knyga, man atrodo ne mažiau svarbus ir šiandien: ne kokią stereotipinę moterį nori matyti įvairios subkultūros, bet kokią ją sukūrė ir mato Dievas.
Parašykite komentarą