
„…pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai“ (Jn 4, 35b)
Praeitą mėnesį pirmoje apybraižos dalyje apžvelgdama Šiaulių bažnyčios užgimimą 1989 – 1991 m. jau minėjau, kad visa tauta buvo apimta laisvės ir dievoieškos troškimo. Todėl galima sakyti, kad tais metais mes, lietuviai, kaip ir kitos posovietinės šalys, išgyvenome unikalų valstybinį atgimimą, bei dvasinį prabudimą, kai sielos sunoksta tikėjimo pjūčiai, o tautos „boluoja“ nelyg prinokę laukai, kaip pastebi Jėzus Jono evangelijoje (Jn 4, 35-38.). Tuomet būna surenkamas vaisius amžinam gyvenimui. Šitokią didelę, istorinę sielų pjūtį patyrėme suirus sovietų bedieviškai imperijai.
read more…