Jau devintąjį kartą Lietuvoje vyksta Pasaulinė Lyderystės Konferencija, skirta stiprinti, įkvėpti ir drąsinti įvairių sričių vadovus ir lyderius turėti didesnė viziją, kuri keistų gyvenimą aplink mus. Š.m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. konferencija įvyko gausiam būriui Pajūrio, Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos vadovams Klaipėdoje. Nemažas šiauliečių būrys, įvairių profesijų atstovų, dalyvavo joje. Kitą savaitgalį konferencija vyks Vilniuje.
Šiandien, Lietuvos moterys, pažymėdamos sau ir visai visuomenei reikšmingą šimtmečio moters balsavimo teisės datą, jungiasi akcijai Centriniame Lietuvos Pašte. Čia gaudamos proginį atviruką, užklijuos Lietuvos pašto išleistą šventinį pašto ženklą, skirtą moterų balsavimo šimtmečiui Lietuvoje, ir išsiųs valstybės vadovams. Tokiu būdu primins, jog šiam neeiliniam įvykiui mūsų valstybėje yra per mažai skirto dėmesio, nesurengtas nei vienas didesnis edukacinis ar šventinis renginys. Ši data, deja, šiandien prisimenama tik sąmoningos bei pilietinės visuomenės dėka.
Būdami žmonėmis, emociniais kūriniais, visi nesąmoningai siekiame artimumo, meilės, gailestingumo. Tik taip yra atsakomi mūsų vidiniai poreikiai būti suprastais, priimtais ir mylimais. Kristus tam ir atėjo, kad apšviestų tamsą mumyse, išlaisvintų iš neapykantos ir priešiškumo.
Nors įvykis, apie kurį kalbėsiu čia, vyko rugsėjo antroje pusėje, staiga, po karštos vasaros, atšalus orui, tačiau mūsų miesto dvasiniame ekumeniniame klimate išgyvenome tikrą pavasarį. Dvasios pavasaris ateina, kai akivaizdžiai šyla paprastų tikinčiųjų – krikščionių iš įvairių konfesijų santykiai, kai uždegtos širdys jungiasi bendriems siekiams dėl Kristaus, kai švelniai pučia Šventosios Dvasios vėjas,.. o jo putimo kryptį pagauname savo vidinėmis burėmis ir jas laiku išskleidžiame…
Beveik prieš mėnesį, š. m. kovo pradžioje, susibūrėme mes, skirtingų profesijų moterys savanorės, entuziastės, į bendraminčių junginį Moterys moterims. Visos siekėme įgyvendinti projekto POKYTIS idėją, skirtą Panevėžio moterų pataisos namų auklėtinėms.
Tęsiame velykinę kelionę į save – trečioji kelionės dalis. Prisiliesti prie savęs yra ne visada paprasta, ypač jei išgyvenate asmenybinius raidos pokyčius, gyvenimo lūžio momentus. Paliesti save – tai kartais susitikti su liūdinčiu, pykstančiu, abejojančiu, nusivylusiu savimi, tenka sutikti save nepatrauklųjį, kad priėmęs save tokį, koks esi, ir išvydęs Dievo meilę savo trapume, sutiktum Prisikėlimo rytą – naują savo gyvenimo rytą. Tai Tiesos momentas su savimi ir Jo malone…
Kartais gyvenime patiriame sunkumus, didesnius iššūkius, krizines situacijas. Jų metu lengvai gali būti pažeista savivertė. Tada įpuolame į kaltės ir gėdos jausmų verpetą, kuris dar labiau smukdo. Tuomet svarbu ieškoti būdų, kaip su Viešpties pagalba galėtume sustiprinti save.
