Dievas padaro, kad siela mylėtų taip stipriai, kaip Jis ją myli, kai perkeičia ją Savo meile, taip suteikdamas jai savo paties stiprybę, su kuria ji galėtų Jį mylėti, tarsi įduotų jai į rankas instrumentą ir paaiškintų, kaip groti, grodamas drauge su ja; taip išmoko ją mylėti ir suteikia jai gebėjimą tą daryti.
Pasilikau ir užmiršau save,
prisiglaudžiau prie Mylimojo veidu,
nuščiuvo visa, ir atidaviau save,
savo rūpestį apleidau,
jį tarp lelijų pamiršau.
Ištrauka iš poemos „Vieną tamsią naktį”
Šv. Kryžiaus Jonas – XVI a. katalikų bažnyčios ispanų rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, Bažnyčios mokytojas.
Peržiūrų: 282
Parašykite komentarą