“Prie žmogaus būna du angelai – vienas teisumo, kitas piktybės.

<…> Teisumo angelas yra švelnus, kuklus, romus ir taikus. Vos tik nužengęs į tavo širdį, ima tau kalbėti apie teisumą ir skaistumą, prakilnumą, nereiklumą, apie visus teisius darbus, apie visas taurias dorybes.

Kai visa tai vyksta, žinok, kad teisumo angelas yra su tavimi.

Dabar pažiūrėk į piktybės angelo darbus. Jis yra piktas, aštrus ir neprotingas, jo darbai – blogi ir jis žlugdo Dievo tarnus. Todėl, kai jis nužengs tau į širdį, atpažink jį iš jo darbų. <…> Kai tau užeina pyktis ir aštrumas, žinok, kad jis yra tavyje. Taip pat kai imsi trokšti gausios veiklos, apsčiai visokių valgių, svaiginančių girtuoklysčių, įvairių prašmatnybių, kai įsigeisi moterų, pasiduosi goduliui, išdidumui, pasipūtimui ir visokiems panašiems dalykams. Kai visa tai tau nužengs į širdį, žinok, kad tai piktybės angelas tavy. Šalinkis jo ir nieku būdu juo netikėk, nes jo darbai blogi ir žalingi Dievo tarnui”.

(Hermo “Ganytojas”, II a.)