Mokslo ir žinių dienai apie pažinimo svarbą bei džiaugsmą :)

Mokslo ir žinių dienai apie pažinimo svarbą bei džiaugsmą :)Visus sveikindama Mokslo ir žinių dienos proga, noriu šiek tiek pasvarstyti apie pažinimo reikšmę žmogaus gyvenime… Gera, kai pažinimas lydi žmogų visą jo gyvenimą. Perfrazuodama R. Decarto pastebėjimą – mąstau, vadinasi esu – manau, jog žmogus gyvena kol mąsto, ir kol mąsto, tol gyvena kokybišką gyvenimą. Jis džiugina savo sielą ir neleidžia sau apsileisti, nes mūsų pažinimas visada yra iš dalies, nuolat vilioja į savo tolius. Pažinimas yra įdomi, neišsemiama kelionė… Pažinti galime įvairiais būdais: pažinti protu, pažinti širdimi, pažinti intuityviai…

Yra skirtingos pažinimo sferos, į kurias žmogus gali nuolatos gilintis: pažinti Dievą – tikėjimo ir teologijos laukas, pažinti save – sielovados ir psichologijos kompetencijos, pažinti aplinką – tiksliųjų, humanitarių, socialinių, ekonominių mokslų, žinių ir tyrimų pagalba. Nuostabu, kai įvairūs pažinimo laukai jungiasi žmoguje… Jis gali augti į aukštį – dvasingumo plotme, gilintis į savo vidaus gelmę ir pažinti aplinką, kurioje gyvena, kuria, dirba – keliauti po jos neaprėpiamas platybes.

Blaise Pascalis, XVII a. mokslininkas, ieškojo sąveikos tarp įvairių pažinimo sferų, tarp macro ir micro pasaulių… macro ir micro kosmosų… širdies ir proto pažinimo… Dievo ir žmogaus pažinimo… Jo žingeidi asmenybė siekė visų tų erdvių. Dalinuosi keliomis jo mintimis.

Kaip toli nuo Dievo pažinimo iki Jo meilės!

Reikia pažinti save: jei tai nepadėtų rasti tiesos, tai padės bent tvarkyti savo gyvenimą, o už tai nieko nėra geriau.
Mes taip menkai tepažįstame save, kad daugelis tariasi mirsią, būdami sveiki, ir daugelis mano esą sveiki, būdami arti mirties, nejusdami beapimančio karščio ar betvinkstančios voties.

Mes pažįstame tiesą ne tik protu, bet ir širdimi. Šiuo antruoju būdu mes pažįstame pradus ir čia visai neprisidedantis samprotavimas veltui bando su jais kovoti. Širdis turi savo tvarką. Protas turi savą, kuri pagal principus ir įrodymus. Širdies tvarka kitokia. Kad turime būti mylimi, neįrodinėti tvarkingia pateiktomis meilės priežastimis – tai būtų juokinga.
Jėzus Kristus ir šv. Paulius vadovaujasi meilės, o ne proto tvarka, nes jie norėjo uždegti sielas, o ne mokyti. Panašiai ir šv. Augustinas.

Ką kita, be dieviško pažinimo, žmonės galėjo daryti: arba pūstis dėl savyje likusio praeities didybės jausmo, arba nusiminti dėl matomo savo silpnumo.

Dievo pažinimas, nepažįstant savo skurdo, kreipia į išdidumą. Savo skurdo pažinimas, nepažįstant Dievo, kreipia į nusvilimą. Jėzaus Kristaus pažinimas veda vidurio keliu, nes jame randame ir Dievą, ir savo skurdą.

Kodėl ribotas mano pažinimas? Mano ūgis? Mano gyvenimo trukmė šimtu, užuot tūkstančio metų? Kokią priežastį turėjo prigimtis ją duoti man tokią, parinkti tokį skaičių, o ne kitokį? Tų skaičių begalybėje nėra pagrindo imti verčiau vieną nei kitą: viena nėra patraukliau už kita…

Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. Savo filosofija Pascalis siekė įrodyti, kad žmogus gali pažinti Dievą širdimi ir tas pažinimas žmogui yra visokeriopai naudingas.
Citatos iš Blaise Pascal knygos “Mintys”

Dalinkimės:

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.