Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą. Ps 132, 1

Taip Izraelio maldininkai užtaria Dievo pateptąjį karalių. Nors Dovydas buvo Dievo išrinktas žmogus pagal Jo širdį, vis tik jam teko patirti nemažai vargo.

Visa tauta matė, kaip ne kartą skaudžiai ir gėdingai nukentėjo jų karalius. Dovydo siela buvo patyrusi visus žemėje įmanomus vargus: brolių panieką, karaliaus neapykantą, žmonių pyktį ir pasikėsinimus jį nužudyti, alkį, gyvenimą nepakeliamose sąlygose, žmonos išdavystę, mylimo draugo netektį, artimų patarėjų išdavystę, sūnų pakrikusį elgesį su tėvu… buvo dienų, kai atrodė visų apleistas… Vienintelis Dievas nebuvo jo palikęs, net tada, kai pats klupdavo. Matant visa tai, tampa aiškiai suvokiama, kad Dievo išrinktieji nėra apsaugoti nuo žemėje patiriamo vargo, skausmo, nesėkmių ir klaidų. Tačiau galime pasirinkti baigtį: leisti Dievui veikti visuose savo gyvenimo aplinkybėse, arba patiems imtis „tvarkyti gyvenimą”…

Dievobaimingi šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų. Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi. O kaip staiga ištinkančios bėdos ir vargai mums, žmonėms, padeda sudužti ir ieškoti Viešpaties malonės visa širdimi!..

Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats – Kristaus gyvenimas geriausiai įkūnija šią tiesą nuo gėdingos mirties iki prisikėlimo (Ps 34, 17-19). Kokia be atsitiktų bėda, koks didelis vargas be ištiktų Dievui pasišventusį žmogų, Viešpats yra didesnis už mūsų sunkumus. Jo guodžianti meilė stipresnė už skausmą, Jo prikeliantis gailestingumas didesnis už mirtį!