Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Prisikėlimas ir gyvenimas | Adventas (I)

2015 5 gruodžio | Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Prisikėlimas ir gyvenimas |...

Prisikėlimas ir gyvenimasPirmos Advento savaitės klausimas: Kuo jūs mane laikote?

Adventinis skaitinys:
Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.

Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos“.
Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“
Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną“.
Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. (Jn 11, 21-25)

Apmąstymas:
Lygiai kaip atėjus į šį pasaulį, mums reikia šviesos, kuri apšviestų klaidžiojančią tamsybėse sielą, taip ir išeinant į anapusinį pasaulį, reikalingas tikėjimas ir viltis, vedantys amžinybėm. Paskutinėje Biblijos knygoje teigiama, kad Kristus turi gyvųjų ir mirusių pasaulio raktus. Raktai simbolizuoja valdžią. Jei turi raktus nuo kokios nors nekilnojamos nuosavybės, esi jos šeimininkas. Tuo tarpu Evangelija mums atveria, kad tiek gyvieji, tiek mirusieji priklauso Kristaus valdžiai. Reiškia, kad Kristus yra įtakingiausia figūra mūsų gyvenimo ir mirties valandą (nors kartais mes, žmonės, tai visaip neigiame, manydami, jog tikėti Kristumi yra archajiškas užsiėmimas). Vis tik mirties akivaizdoje nuščiūvame visi: sudreba stipruoliai, dūžta kieta ateisto širdis, nutyla poeto mūza, liaunasi tikinčio malda… Tyla. Teisinga reakcija. Juk mirties pasaulio niekas negali valdyti,.. tik Kristus, anot Rašto, kuriam patikėta valdžia mirusiems.

Pokalbyje su Morta, gedinčia savo mirusio brolio, Jėzus pasakė, kad Jis yra pagrindinė – prisikėlimo ir gyvenimo – viltis mirusiajam (Jn 11, 21 – 26 eil.). Pradžioje Morta iš širdgėlos priekaištauja Jėzui: kodėl Jis neatėjo anksčiau? Gal tada brolis nebūtų miręs?.. Juk Jėzus gydė sunkiausius ligonius, o ji tai žinojo. Ji dar labiau sutrinka, kai Jėzus pasako jai, kad jos brolis Lozorius prisikels 23 eil. Mortos atsakymas skamba gan dogmatiškai: žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną. Ji patikina Jėzų, jog tiki teisiųjų prisikėlimo mokymu. Izraelyje šis mokymas buvo paplitęs tarp fariziejų. Sadukėjai – kita to meto religinė partija netikėjo prisikėlimu. Morta tikėjo…

Tuo tarpu Jėzus jos tikėjimą bando pakreipti nuo dogmos ir religinio supratimo apie prisikėlimą, prie tikėjimo Juo – Kristumi, asmeniu, kuris ir apsprendžia amžinąjį gyvenimą bei prisikėlimą. Jėzus sako: „Kas tiki Mane, nors ir mirtų, bus gyvas!“ Tai reiškia, kad tikėjimas pačiu Kristumi tampa amžina viltimi mirštančiajam. Amžinybės klausimu negalime viltis kažkuo kitu: nei savimi, nei savo darbais, nei savo vienais ar kitas dogmatiniais įsitikinimais, bet pačiu Kristumi. Jėzus savo žodžiais nukreipia Mortos žvilgsnį į Save – niekas negali pakeisti esamo ir pomirtinio gyvenimo… Kristus gyvenimas ir prisikėlimas…Tas, kuris buvo miręs ir prisikėlė!

Ilgus amžius pagal šiuos Kristaus žodžius, nepaliaujamai skelbiant prisikėlimo viltį, krikščionys buvo kruopščiai ruošiami mirties valandai. Antai, XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Brastos didžiajame katekizme, kuris buvo pirmasis Lietuvoje parašytas tėvo ir sūnaus dialogo forma, antroje dalyje, vadinamojoje Svarbūs ir naudingi klausimai, nemažai vietos skiriama mirties temai. Todėl tyrinėtoja D. Pociūtė pastebi, kad esminis krikščioniškos mirties aspektas – nebe prisiminti savo nuodėmių ir praėjusio gyvenimo, nes jas išpažįsti pastoriui, bet medituoti tik Kristaus nuopelnus bei mirtį ir neabejoti, kad Jis atpirko mirštantįjį, kuris turi atsigręžti ne į save, bet į Kristų ir nebe mąstyti, bet tikėti ir melstis (D. Pociūtė „Maištininkų katedros“, 230).

Kristaus žodžiai nepakito ir šiandien. Jis yra amžinojo gyvenimo prasmė gyviesiems ir prisikėlimo viltis užmigusiesiems Kristuje, kai nuskambus arkangelo balsui mirusieji Kristuje prisikels…ir taip visuomet pasiliks su Viešpačiu (1 Tes 4, 16 – 17).

Malda:
Žvelgdamas į Tave, Jėzau, atrandu gyvenimo prasmę ir viltį mirties valandą. Viešpatie, neleisk man, turinčiam krikščionišką mokymą, nutolti nuo Tavęs savo širdyje. Palaikyk mane Savo gailestinga ranka, jog nesuklupčiau, ir saugok nuo širdies kietumo, idant klaidingai pasitenkinęs apeigomis, neprarasčiau tikėjimo Tavimi – Savo Gyvenimu ir Prisikėlimu. Amen.

1 Comment

  1. Alvydas

    Ačiu jums Anželika už išmintingus, mokančius Krikščioniško gyvenimo skaitinius.Te pripildo Dievas jus Šventosios Dvasios dar gausiau.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Su mūsų visų Kovo 11-ąja!

Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė… (Iš 13, 3) Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, tarsi istorinis Deja vu (pr. [deʒa vy], sk. dėža vu, liet. jau matyta), dar kartą, po 50 metų...

Kukli valstybingumo pradžia

Kukli valstybingumo pradžia

SU VASARIO 16 – ĄJA – Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 💛💚❤️

Ši mūsų tautos diena yra viena iš pagrindinių, nešančiųjų ir laikančiųjų valstybės statinio kolonų.

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai