Laba diena, ką daryti, jei krikščioniškoje šeimoje yra problemų, kurios ilgą laiką neišsisprendžia. Žmona ragina vyrą konsultuotis pas pastorių, bet vyras atsisako bet kokios konsultacijos. Ką daryti žmonai?

*****

Į šį klausimą atsakyti vienpusiškai negalima. Juk sutuoktiniai yra organiškai susiję vienas su kitu ir abu vienodai lemia bei svariai prisideda prie įtemptos situacijos šeimoje atsiradimo. Įtampa auga, kai tam tikru klausimu vyras ir žmona mąsto skirtingai, ir kiekvienas stengiasi partnerį patraukti į savo pusę. Kuo labiau kiekvienas tempia kitą į savo pusę, tuo labiau atmosfera šeimoje pavojingai kaista, įtampa auga. Tokiu būdu santykiai gali būti „pertempti” arba visiškai „perkaisti”.

Jei žmona mato problemas ir trokšta jas spręsti, tačiau vyras mano kitaip, svarbu moteriai atsisakyti brukimo, vertimo ir spaudimo pozicijos. Geriau pirmiausia pačiai išsamiau pasiaiškinti susiklosčiusią situaciją su ganytoju (-ja) arba bažnyčios vyresniuoju (-iąja). Taip pat raginu atkreipti dėmesį į didžiai vertingą apaštalo Petro pamokymą šeimoje gyvenančioms moterims – vyro dėmesį laimėti ne žodžiais, priekaištais ar kaltinimais, bet iš romios, dievobaimingos ir taikingos dvasios kylančiu elgesiu (1 Pt 3, 1-6).

Sudėtingos, įtemptos situacijos, iškylančios šeimoje, padeda šiai dvasiai mumyse subręsti ir atsiskleisti. Lengva būti romioms ir malonioms, kai viskas klostosi gerai. Tuomet tikrojo vaizdo dar nematome. Tačiau iškilus sunkumams, tikėjimas yra išbandomas, o kantrybės, ištvermės ir pasiaukojimo dvasia pradeda bręsti. Šios dorybės santuokai yra gyvybiškai reikalingos.

„Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja ir jam bus suteikta” (Jok 1, 3 – 5).

Pastorė Anželika Krikštaponienė