Gyvenimas stebina jautriomis ir subtilios situacijomis, ką tik šventėme dukrelės vestuves, o šiandien miniu lygiai metus, kaip mama išėjo Anapilin (2022 08 05), ir kartu prisimenu jos gimtadienį… Dažnai mėgdavome išgerti kavos kartu, šiltai pabendrauti, po to visada pasimelsdavome. Prisimenu ir vis ilgiuosi mamos besąlygiškos meilės…

Eiles parašiau prieš du metus, kai slaugiau mamą.

*

SAVO SENOLEI

Kai palinkau prie savo senolės veido
neišvydau ten jaunų dienų gaivos.
Neradau svajonių, polėkio, veržlumo,
kurie pulsavo joje be atvangos.

Žilų plaukų plunksnelės
nuslydo ant vagoto veido jos.
Blyškių akių liepsnelės
staiga suspindo –
Kas?..
Jos mažos, tyros ašaros.

Ką mena deimantukai
riedėję veideliu?
Gal džiaugsmo,
o gal skausmo kainą,..
Ar vis ilgėjos ji
gyvybinės stiprybės
negrįžtančių dienų?..

Tykus, ramus kvėpavimas
virpėjo jos širdies ritmu.
Švelnia ranka ji palietė
ir nubraukė man per pečius.

Suspurdo manoj širdy
atsiminimų paukščiai…
Kaip vijo tėviškus lizdus,
perėjo savo paukštelius
ir mokė mus gyventi,
aukštai sklandyti
išskleidus savus sparnus…

Seniai praėjo dienos tos,
O laikas lyg sustotų,
Ir klaustų „kas toliau?“ be atvangos…
Palaimintų namų buveinės?..
Seniai svajoti bučiniai,
šypsniai ir džiaugsmo glėbiai
išėjusiųjų artimųjų,
mylimųjų,
visų palaimintųjų…

Tyli malda krutėjo lūpos jos…

ramios lankos, (21-08-06, Šiauliai)

Titulinė nuotrauka Akvilės Krikštaponytės Lubienės