“Laimingas, kuris myli Tave, o mūsų bičiulį, dėl Tavęs. Tik tas nepraranda nė vieno brangaus asmens, kuriam visi svarbūs Tavyje. Jų negalime prarasti, nes Tu – neprarandamas.

Tavęs, Viešpatie, niekas nepraranda, nebent, kas pats atsitraukia. O kai atsitraukia, kur eina ir kur bėga?”

(Aurelijus Augustinas, Išpažinimai, IV a.)