Bažnyčios tėvų mintys
-
LINK KALĖDŲ KULMINACIJOS | Meditacija Advento IV savaitei
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas… Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos. (Jn 1, 1, 14) Ketvirtoji Advento savaitė mus nukreipia į ypatingą momentą – mes esame visai šalia Kristaus gimimo šventės. Tai laikas apmąstyti…
-
NELYG NUOTAKOS ILGESYS | Meditacija Advento II savaitei
Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: „Atidaryk, mano sese, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji!.. (Gg 2, 5) Šią savaitę kviečiu toliau semkime dvasinės atgaivos iš krikščioniškųjų lobynų. Antroji Advento savaitė kviečia mus dar giliau įsiklausyti į Viešpaties Jėzaus, tarsi Mylimojo, balsą.
-
Su Mokslo ir žinių diena! Laktancijaus mintys apie pažinimą ir išmintį (III-IV a.)
Sveikinu, mielieji, su Mokslo ir žinių diena. 😀🌹💛
-
Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė
Teosebija, bažnyčios šlovė, Kristaus puošmena, pagalbininkė mūsų kartoje, moters viltis; Teosebija, pati gražiausia ir šlovingiausia tarpe viso Brolių grožio; Teosebija, tikrai šventa, tikra kunigo partnerė/ bendražygė (syzygos), lygiai garbinga ir verta Didžiųjų Sakramentų, Teosebija, kurią priims visi ateities laikai, besiremiantys į nemirtinguosius stulpus, tų sielų, kurios pažinojo ją ir visų tų, kurie bus čia vėliau.…
-
Adventinė malda pagal Augustino mintis apie Gimusįjį
Džiaugsmingai švęskime savo išganymo ir atpirkimo atėjimą.Švęskime šventinę dieną, kurią iš didžiosios ir nesenstančios dienosį šį trumpą mūsų dienų laikotarpį atėjo Didysis ir Nesenstantis.
-
Advento malda pagal Origeno mintis apie Spindesį
Šią maldą paruošiau pagal žinomo Bažnyčios Tėvo Origeno tekstą „Apie Pradus I“, kuriame jis aprašo Kristaus, kaip Dievo Sūnaus, sielą apšviečiantį spindesį. Ši Dievo šviesa pasiekia ir mus, mūsų sielos akis, šiandien laukiant Kalėdų, ne tik tamsiuoju žiemos laiku, bet ir gyvenimo kasdienybėje.
-
Efraimo Siriečio malda TAVO DIENA (IV a.)
Šio Advento laikotarpyje skaitau, apmąstau ir meldžiuosi senomis adventinio laikotarpio maldomis. Jos neprarado savo aktualumo, neapsakomo minties grožio ir gilaus dvasingumo lobyno prasmės.
-
“Koks yra mano Dievas?” Vienas gražiausių Aurelijaus Augustino Dievo apmąstymų (IV – V a.)
Kas esi, mano Dieve? Kas gi kitas, klausiu, jei ne Viešpats Dievas? Nes “Kas yra Viešpats be Viešpaties? Arba, kas yra Dievas be mūsų Dievo?” (Ps 17, 32).
-
Teofilio Aleksandriečio (IV a.) pamokymas, kaip visada tinkamai panaudoti laiką
Svarstymai apie gera laiko panaudojimą niekada nesiliauja žmonijoje. Visų amžių žmonės, poetai, filosofai, tikintieji, Bažnyčios ganytojai bandė įminti žmogaus ir laiko sąveikos galimybes. Kaip teisingai elgtis su laiku, bei kaip suprasti ir išgyventi skirtingus gyvenimo laikotarpius?
-
Aurelijus Augustinas apie sielos dieviškumą (IV – V a.)
Dievas taip nusižemino, kad pats tapo žmogumi, tai įvyko tam, kad žmonės būtų išaukštinti iki tokių aukštumų, jog būtų dievais. Dieviškai sielai nėra ribų, nėra skirtumų – apie ją galima pasakyti, kad ji visur ir niekur vienu metu. Pati didžiausia Dievo šventykla glūdi žmogaus širdyje.
-
Aurelijaus Augustino mintis apie Šventosios Dvasios vaidmenį (IV – V a.)
Kai aš pamokslauju žmonėms, žodžiai pasiekia jų ausis, bet ne širdis. Ir tik tada, kai Šventoji Dvasia yra vidinis Mokytojas, žmonės po pamokslo grįš į namus atsinaujinę. Šventoji Dvasia yra vidinis Mokytojas, atskleidžiantis giluminę Jėzaus apaštalų žodžių prasmę.
-
Origeno mintys apie Dievo veikimą ir skirtingą sielos pasirinkimą (II – III a.)
Nesant lietui neatsirastų nei vaisiai, nei erškėčiai, o jam laiku bei saikingai paliejus gimsta ir vieni, ir kiti. O žemė, kuri, sugėrusi dažnai ant jos krentantį lietų, želdo skirtingą vaisių.