Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Kas bus po mirties?

2017 1 lapkričio | Klausimai - atsakymai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Klausimai - atsakymai
  4. /
  5. Kas bus po mirties?

Kas bus po mirties?Kas su manim atsitiks, kai aš mirsiu? Kur aš atsidursiu? Ar aš išnyksiu visam laikui, nustosiu egzistuoti, kaip kad moko adventistai ir Jehovos liudytojai, arba ateistai sako, kad žmogus nustoja egzistuoti išnyksta po mirties? Ar mano siela ir dvasia paliks kūną ir aš liksiu sąmoningas po mirties? Ar aš keliausiu į dangų, ar pragarą po mirties, ar eisiu į skaistyklą, kaip moko katalikų bažnyčia, ir tik po to į dangų? Girdžiu įvairių mokymų apie mirtį. Jie skirtingai moko, o aš noriu žinoti tiesą apie mirtį. Tai kas su manim nutiks, kai aš mirsiu?

Darius, Lietuva

**********

Gerb. Dariau,

dėkoju Jums už rimtą klausimą. Jūs išvardinote skirtingus mokymus ir pasaulėžiūras apie žmogaus mirtį, jo žemiškosios egzistencijos baigtį. Visi šie samprotavimai yra tam tikra prasme teorijos lygmeny, kuriam trūksta faktinio pagrindimo apie žmogaus sielos amžinumą ar baigtumą. Todėl, galiausiai, visos pasaulėžiūros atsiremia į tikėjimo faktorių, t.y. žmonės tiki. Arba žmonės tiki pomirtiniu gyvenimu (krikščionys ir kitos religijos), arba žmonės tiki laikina žemiška egzistencija (ateistai ir tam tikri religiniai judėjimai).

Vien tik mokslas šiuo klausimu yra gana ribotas ir negali pateikti tikslaus atsakymo žmogui apie pomirtinį gyvenimą. Empiriniai tyrimai negali prasiskverbti pro mirties uždangą – anapus tikrovės ir faktiškai pagrįsti, ar žmogus yra amžina, ar laikina būtybė. Pavyzdžiui medicina tik konstatuoti žmogaus fiziologinę mirtį. O kaip su amžinybe? Arba ji yra, ar jos nėra?

Nuo seniausių amžių žmonės – išminčiai, filosofai, teologai – tyrinėjo ir tebetirinėja šį klausimą bei ieško atsakymų, paaiškinimų, pateikia įvairias pomirtinio gyvenimo sampratas.

Aš, kaip tikinti krikščionė, evangelinės bažnyčios pastorė, remiuosi Šventojo Rašto tiesa ir Kristaus išgelbėjimo malone, todėl trumpai pristatysiu Jums, Dariau, biblinį požiūrį į mirtį.

Biblija mums atskleidžia, kad kiekvienas žmogus yra ne tik fiziologinė būtybė, bet ir gyva siela – dvasia, kurią Dievas suteikia žmogui gimstant, ir paima, jam mirštant. Dulkės sugrįžta į žemę, iš kurios kilo, o dvasia – pas Dievą, kuris ją davė (Ekl 12, 7). Tokią pat fiziologinės mirties – sielos atsiskyrimo nuo kūno – sampratą aptinkame ir Naujajame Testamente, kai apaštalas Jokūbas sako, kad kūnas be dvasios yra miręs (Jok 2, 26). Apie sielos nemirtingumą esu plačiau rašiusi čia: https://ramioslankos.lt/noriu-paklausti-kaip-jus-traktuojate-sielos-nemirtinguma-klausimai-atsakymai/

Tačiau svarbu pastebėti, kad Šventasis Raštas išskiria kelias mirties rūšis. Kalbama ne tik apie fiziologinę mirtį, kurią trumpai aptarėme aukščiau, bet ir apie dvasinę žmogaus mirtį, kuri gali nuvesti žmogų į amžiną pražūtį. Apaštalas Paulius pastebi, kad visi žmonės, neturintys ryšio arba praradę ryšį su Dievu, yra mirę dvasioje savo nuodėmėse. Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą…> (Ef 2, 1-2). Čia susiduriame su nuodėmės samprata, kuri, anot Biblijos, yra pagrindinė žmogaus dvasios mirties priežastis.

Prieš eidama toliau turėčiau trumpai aptarti biblinį nuodėmės supratimą. Nuodėmė gali būti prigimtinė, kai gimdami į šį pasaulį jau atsinešame nuodėmės prigimtį, kuri ne ieško teisumo ir doros kelio, bet maištauja prieš Dievą, Jo tvarką, įstatymus. Čia svarbu suprasti, kad visi gimstame jau dvasiškai mirę, nepažįstantys ir nemylintys Dievo… To pasekoje ilgainiui, augdami kasdien darome vis daugiau įvairių nuodėmių, laužome teisingo gyvenimo standartus, dešimt Dievo įsakymų: neklausome, pavydime, geidžiame, negerbiame, meluojame, vagiame ir t.t.. Tad matome, nuodėmė yra prigimtinė ir daromoji. Pagal Raštą kiekviena nuodėmė ir prigimtinė, ir daromoji, neša dvasinę mirtį, nes nuodėmės galas mirtis. Nuodėmė visiems žmonėms užtraukia kaltę, Dievo rūstybę, įstatymo prakeikimą, dvasinę ir amžiną mirtį.

Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams (Mt 25, 41).
Jie bus nubausti amžina pražūtimi ir atskirti nuo Viešpaties veido ir Jo galybės šlovės (2 Tes 1, 9)

Vadinasi, Šv. Raštas teigia, kad dvasinė mirtis kiekvieną žmogų veda į amžinąją mirtį. Yra ne tik amžinas gyvenimas, bet ir amžina mirtis. O amžiną mirtį apaštalas Paulius apibūdina, kaip amžiną atskirumą nuo Dievo veido, Jo palankumo, Jo gerumo, Jo šlovės – atskirti nuo Dievo per amžius.

Kas gali pakeisti tokią žmonijos situaciją, mūsų būvį po mirties? Kas nulemia – amžinas gyvenimas, ar amžina pražūtis?

Nei vienas žmogus negalėjo panaikinti dvasinės mirties ir prikelti save dvasiškai savo paties jėga, savo gerais ketinimais ir pastangomis laikytis Dievo įstatymų. Juk bloga šaknis negali užauginti gero medžio, o blogas medis nešti gero vaisiaus. Taip ir mūsų prigimtis negali būti dievota – gera savaime.

Tam atėjo Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, kuris būdamas šventas paėmė mūsų nuodėmes ant kryžiaus ir mirė už mūsų kaltes, mūsų vietoje prisiėmė Dievo rūstybę ir pasmerkimą. Jis tapo Dievo dovana nupuolusiai žmonijai, Dievo dovana mums asmeniškai. Kiekvienas, kas patikės Kristumi, kaip savo gelbėtoju, atgims dvasioje ir turės amžinąjį gyvenimą.

Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį (Rom 6, 23).

Kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 15-16).

Tad, Dariau, šiandien mąstydamas apie savo pomirtinį gyvenimą, atsakykite sau į klausimą, kuo Jūs tikite? Kokioje savo dvasinėje būklėje esate? Kas Jums būdinga? Dvasinis gyvenimas, ar dvasinė mirtis? Ar tikite Visagaliu Dievu Kūrėju? Ar tikite Jo Sūnumi Kristumi, kuris yra žmonijos Gelbėtojas iš nuodėmių, mūsų sielų Atpirkėjas ir Ganytojas? Ar meldėtės kada nors Jam asmenine malda?

Atradus atsakimus į šiuos klausimus, vidinė ramybė užpildys širdį… Troškimas pažinti tiesą, neišvengiamai veda mus prie tikėjimo. O tikėjimas dovanoja amžinojo gyvenimo viltį Dieve.

Nuoširdžiai Kristuje

2 Comments

  1. Anonimas

    Labai ačiū Jums, pastore.

    Reply
    • Anželika Krikštaponienė

      Prašom. 🙂

      Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Kodėl reikalingas Adventas? | Klausimai – atsakymai

Kodėl reikalingas Adventas? | Klausimai – atsakymai

Kodėl reikalingas Adventas? Kur parašyta Naujojo Testamento tekstuose, kad kažkas švęstų katalikiškas šventes?.. Man liūdna … Ar dėl to Kristus mirė, kad Jo mokiniai atkristų į katalikiškas tradicijas? (Saulius, vardas pakeistas) Sveikas, Sauliau,Neliūdėkite. Verčiau...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai