Laba diena, pastore, pastebėjau yra daug rūšių baimių. Ar galėtumėte paaiškinti jų skirtumus ir ypatumus? Rimantas (vardas pakeistas)

Laba diena, Rimantai, ačiū, kad klausiate. Jūs teisingai pastebėjote, jog yra skirtingos baimės rūšys tiek paminėtos Šv. Rašte, tiek patiriamos žmonių gyvenime.

Pirmiausia svarbu pastebėti, jog pavyzdžiui Biblijoje ne kiekviena baimė yra bloga, o psichologijoje baimė apskritai laikoma būtina žmogaus emocija. Tad teologijoje ir psichologijoje baimė ne vienalytis reiškinys – ji gali būti tiek gera, tiek veikti neigiamai.

Antai, Šventajame Rašte pozityvi baimė yra minima Viešpaties baimė, kaip pagarbos išraiška Dievui, nuostaba ir pasitikėjimas Dievu – Viešpaties baimė yra išminties pradžia (Pat 9, 10). Čia, Senajame Testamente, vartojamas hebrajiškas žodis apibūdinti Viešpaties baimę  יִרְאָה (yir’āh), dažnai reiškia pagarbų virpulį Dievo akivaizdoje, žemą reveransą, nuolankumą ir gilų Dievo didybės suvokimą. Iš jos kyla ir sveika „baimė“ – kaip nenoras daryti moralinį blogį – žmogus vengia nuodėmės ne bijodamas bausmės, bet todėl, kad myli Dievą ir trokšta gyventi pagal Jo valią. Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš nekenčiu. (Pat 8, 13).

Negatyvi dvasinė baimė kyla iš netikėjimo, kaltės ar nepasitikėjimo Dievu ir gali žmogų blokuoti (pvz.: Petras audros metu einantis vandeniu suabejojęs Jėzumi, ima skęsti (Mt 14, 30); arba Adomas nusidėjęs Edeno sode išsigąsta ir pasislepia nu Dievo (Pr 3, 10)). Neigiamai baimei priskiriama ir žmonių baimė – kai labiau bijoma žmonių nuomonės ar atmetimo negu Dievo valios. Todėl Patarlių knygoje sakoma: Kas bijo žmonių, pakliūva į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus (Pat 29, 25), o Jėzus ragina labiau bijoti Dievo negu žmonių persekiojimo (Mt 5, 10-12; 10, 28). Petras ir apaštalai po vyriausiojo kunigo draudimo kalbėti Jėzaus vardu atsakė: Dievo reikia labiau klausyti negu žmonių (Apd 5, 27-29).

Psichologijoje baimė taip pat skirstoma į skirtingas rūšis. Natūrali baimė yra sveika ir gera emocija, sauganti mus nuo realaus pavojaus (aukščio, gaisro, pavojingų gyvūnų ir pavojingų situacijų baimė ir pan.). Tokia baimė yra sveika, ji padeda žmogui išlikti gyvam. Tačiau perdėta, neracionali baimė arba, kitaip vadinama, fobija ( gr. k. φόβος (phóbos), kuris reiškia paniką, išgąstį, siaubą) kyla tada, kai baimė tampa neproporcinga ir ima riboti žmogaus gyvenimą (uždarų erdvių, tamsos baimė, socialinė baimė, viešo kalbėjimo baimė, vorų baimė ir pan.). Dar išskiriamos egzistencinės baimės – mirties, vienatvės, kančios, ateities baimė ar gyvenimo prasmės praradimo baimė – jos natūraliai gali iškilti žmogui krizinėse situacijose arba nenatūraliai būti nuolatinėmis po įvairių traumų. Jas spręsti žmogui padeda tikėjimas Dievu ir Jo suteikta gyvenimo prasmė, nuodėmių atleidimas bei amžinoji viltis. Taip pat būna reikalingos psichologinės terapijos praktikos, arba dvasinė sielovada, priklausomai nuo baimės rūšies, stiprumo ir poveikio žmogaus gyvenimui.

Todėl, skaitant Bibliją, ar sveriant savo baimės emociją kasdienybėje, svarbu visada atkreipti dėmesį, apie kokią baimę kalbama arba aplink kokią baimę viskas sukasi, teigiamą ar neigiamą. Turime nepamiršti, jog ne kiekviena baimė smerkiama, ji netgi mums būtina – Dievo baimė (pagarba Jam) yra dorybė, arba natūrali baimė, kuri yra biologinė ir psichologinė žmogaus savisauga.  Tačiau iš kitų, kurios veikia žalingai ar pavergia žmogų, Raštas kviečia ieškoti išlaisvinimo ir išgydymo Dievo meilėje bei dvasininkų ar psichologų pagalbos dėka.

Linkiu Dievo išminties tyrinėjant Bibliją ir save, bei išmintingai pritaikant žinias savo gyvenime. Viešpatie gerumo Jums!