Sveiki. Norėčiau užduoti klausimą susijusį su krikštu. Ar gali žmogų pakrikštyti krikščionė moteris? Tai yra, jog krikščionis vyras gali – žinoma, bet apie moterį nerandu informacijos. Dėkoju už atsakymą. (Morta, vardas pakeistas)
Laba diena, miela Morta,
dėkoju už klausimą. Jūs klausiate, ar gali krikščionė moteris krikštyti?
Krikšto klausimas yra nevienareikšmis ir kiekvienoje konfesijoje, bendruomenėje turi savo pasitvarkymą, mokymą. Teologiškai jis neturi vieningos nuomonės, todėl laikomas kontraversišku arba sudėtingu klausimu, keliančiu daug poleminių diskusijų tarp teologų, skirtingų konfesijų. Pavyzdžiui, krikštyti kūdikius, ar suaugusius? Gali krikštyti tik dvasininkai, ar ir tikintieji? Kokia turėtų būti krikšto forma, per panardinimą, ar apšlakstymą? Ar kitos krikščionių konfesijos krikštas pripažįstamas, ar ne? Ir jūsų klausimas, gali krikštyti moterys, ar tik vyrai ir pan.? Dėl šių klausimų krikščionybės istorijoje nulaužta daug poleminių iečių, būta ir skaudžių inkvizicinių patirčių anabaptistų atžvilgiu. Taip nutiko todėl, kad Raštas mums nepateikia vienintelio teisingo atsakymo apie krikštą. Išlieka skirtingos biblinės interpretacijos.
Atsakymas į jūsų klausimą, sakyčiau iš dalies, jau glūdi jūsų klausime, kai teigiate, kad yra žinoma, jog krikščionis vyras gali krikštyti.
Kadangi jūs vadovaujatės nehierarchiniu požiūriu, pagal kurį krikštija tik dvasininkai (priklausomai nuo konfesijos, vienose tik vyrai, kitose yra ir dvasininkių moterų), o remiatės visuotine tikinčiųjų kunigyste (1 Pet 2, 5) – kai tikite, kad visi tikintieji per Kristų gali bendrauti su Dievu, skelbti evangeliją, būti Kristaus mokiniais, krikštyti naujai įtikėjusius – būtų nuoseklu mąstyti, kad ir krikščionės moterys tai gali daryti, kaip ir krikščionys vyrai. Tokiame bibliniame požiūryje akcentas glūdi ne lytiškume, bet visuotinės kunigystės ir mokinystės sampratoje. Pagal Evangeliją išgelbėjimas ir mokinystė lygiai priklauso vyrams ir moterims. Nebėra nei vyro, nei moters, bet visi apsirengėme Kristumi (Gal 3, 27-28). Tai yra universalus apaštalo Pauliaus teiginys rodantis, kad tikėjimo ir išgelbėjimo klausimuose nei lytis, nei tautybė, nei socialinė padėtis neturi lemiamo vaidmens, tik tikėjimas ir Dievo malonė. Gelbsti ne tas, kuris krikštija, ar skelbia evangeliją, bet Viešpats ir pats krikštas. „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas…” (Mk 16, 15, 16).
Taip pat pastebėtina, kad ankstyvojoje krikščionybėje moterys, Kristaus mokinės ir bažnyčių vyresniosios-vadovės, kur nebuvo vyrų vyresniųjų, manoma, taip pat galėjo krikštyti. Naujajame Testamente yra minimos mažiausiai trys garbingos moterys, kurių namuose rinkosi bažnyčios, jos laikomos tų bažnyčių vyresniosiomis: Lidija iš Filipų (Apd 16), Nimfa iš Laodikėjos (Kol 4, 15, ankstyvuosiuose NT tekstuose yra moteris Nimfa, o ne vyras Nimfas), išrinktoji ponia iš Azijos (2 Jn 1). Manoma, kad jos mokė krikščionis, taip pat galėjo krikštyti…
Be to yra išlikę bažnyčios tėvų tekstuose (Tertulijonas) apie apaštalo Pauliaus bendražygę Teklę, apie kurią nors ir kritiškai, bet aiškiai pasakyta, kad ji mokė ir krikštijo. Taip pat yra istorinių faktų, kad iki V a. bažnyčios diakonės galėjo dalyvauti tikinčiųjų katechezėje ir krikšte.
Tad, jei tikite visuotine kunigyste ir mokinyste, kuriai nedaro jokios įtakos lytis, o tik tikėjimas Kristumi, būtų nuoseklu mąstyti, kad krikštyti gali ir krikščionis vyras, ir krikščionė moteris.
Užbaigdama norėčiau paminėti, kad, jei esate kažkokios krikščionių bendruomenės narė, krikšto klausimu siūlau pasitarti su savo bažnyčios dvasininku, pastoriumi ar vyresniuoju.
Dievo palaimos!
Pagarbiai,
pastorė Anželika
0 Comments