Antrą Velykų dieną pristatau Jums Veronikos Grainienės eiles. Veronika Grainienė – gyvena Vilniuje, studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbą ir literatūrą, 2017 m. išleido pirmąją savo eilėraščių knygelę Mielės pėdsakai, šiuo metu spaudai ruošią antrąją. Veronikos eilės persmelktos gilia Viešpaties pajauta, eilėraščiuose dažnai suskamba šviesios tikėjimo, meilės ir vilties natos.

Ar būsi šiandien su manim

Ar būsi šiandien su manim,
Ar saugosi mintis ir širdį,
Ar aš tikėsiu tik Tavim,
Ar atsakysi man, kad girdi?

Ar glostysi širdį malone,
Ar liesi meilę sielai mano,
Ar vesi į naują kelionę,
Ar pakartosi, kad aš Tavo?

Ar kreiptis vėl galėsiu dieną,
Ar spręsi mano problemas,
Ar tarsi – tu esi man viena,
Ar Dievo širdy esam mes?

Ar Tu globosi, kaip žadėjai,
Ar liesi atidos ir daug,
Ar vis mylėsi, kaip mylėjai,
Ar tarsi – tu po darbo lauk?

Tikiu, kad būsi Tu šalia,
Tikiu, kad meilėj Tavo skęsiu,
Tikiu, stipri Tavo valia,
Tikiu, kad nuodėmės abu nekęsim…

Atrask vietos

Atrask vietos
Savoj širdy atrask man, Dieve,vietos,
Ant savo delno saugiai palaikyk,
Minutės be Tavęs baugios ir kietos,
Kartoki, kad myli, garsiai sakyk.
Užtenka, man sakei, Tavo malonės,
Padėki ją išsaugot rytą, dieną,
Nupūsk kaip debesį kreivas viliones,
Tada prigludus jausiuosi ne viena.
Tikėti tik Tavim, giliau, stipriau,
Paguodos lėkt ieškot prie Tavo kojų,
Žiūrėk, siela prabus ir ves vikriau,
Širdis giedos – aš giesmę Tau aukoju…

Ieškosiu palaimos

Šviesių spindulėlių margam spindesy
Ieškosiu palaimos… iš Jo ji ateina,
Matysiu paveikslą keistam liūdesy –
Nuo kryžiaus ta meilė tikroji pareina.

Bet protas suvokt ir suprast negalįs –
Teisusis už nuodėmę ryžosi mirti…
Ar skausmas užsmaugs, ar ugnis Jį prarys –
Priims Jis kiekvieną pasaulio šio kirtį.

Du tūkstančiai metų…o gal tik diena
Mus skiria – be galo skausmingas tai vaizdas.
Bet, kai pasilieku širdy tik Jame,
Jaučiu savo Dievą – tai gydantis vaistas.

Ar žinai, kuo kvepia meilė dieviška?

Ar žinai, kuo kvepia meilė dieviška?
Ir alyvom, ievom ir net jazminais,
Ir šienautom pievom, ir upės purslais,
Ir gimtinės beržu, netgi jo sula,
Ir medum bitutės, ir pušim žalia…
Dievo meilė kvepia Viešpaties auka,
Jo pralietu krauju ir žaizda gyva,
Plakto rimbo skoniu, prikalta ranka,
Kenčiančiojo žvilgsniu – viltimi nauja.