Esama trijų draugystės rūšių: pirmoji ir geriausia grįsta dorybe, nes iš proto kylanti meilė yra stipri, antroji, vidutiniškoji, remiasi mainais. Tokia draugystės yra bendruomeniška, dosni ir naudinga gyvenimui. Mat paslauga besiremianti draugystė yra bendras dalykas.
O trečiąja rūšimi mes vadiname kilusią iš įpročio – nepastovią ir permainingą, grįsta malonumu.
Klemensas Aleksandrietis (Titas Flavijus Klemensas, 140(?) – 215(?) m.) – vienas įspūdingiausias teologas tarp Ireniejaus ir Origeno, įtakingiausias Bažnyčios misionierius aukštuosiuose Romos imperijos luomuose. Gausiai išlikusiuose Klemenso veikaluose nėra pasakojama jo atsivertimo istorijos. Todėl nežinia, ar jis buvo iš pagonių tarpo, nes labai gerai išmanė pagonių kultūrą, ar krikščioniškos kilmės, dėl puikaus krikščionybės pažinimo?
Klemensas gyveno ir mokė Aleksandrijoje – antrame didžiausiame imperijos mieste, kuris buvo augančios krikščionybės židiniu. Tik gyvenimo pabaigoje, kilus persekiojimams, Klemensas pasitraukė į Kapadokiją pas savo mokinį Aleksandrą, Jeruzalės vyskupą.
Citata iš svarbiausio ir įdomiausio jo veikalo – Stromatai (II). Stromatai skirti savo tikėjimo ir Šventojo Rašto pažinimą tobulinti norintiems krikščionims bei tokių krikščionių mokytojams.
