
Motinystė nuostabi Dievo dovana žmonijai… Joje glūdi paties Dievo charakteris. Mamos veide, matome Dievo veidą… Jos akyse, atsispindi Viešpaties mylinčios akys… Per besąlygišką mamos meilę, Viešpats apdovanoja mus, žmones, Savo kūrinius ir vaikus, nuostabiomis malonėmis.
Nuo kūdikystės mamos šiltame glėbyje jaučiamės priimti, laukiami ir mylimi… Kaip mama mums šypsosi, Viešpats šypsosi mums. Kaip ji mus drąsina, Viešpats drąsina pakilti suklupus ir glaustis Jo glėbyje… Šio guodžiančio mamos glėbio ilgimės visą likusį gyvenimą, kol vėl ir vėl atrandame jį Viešpatyje ir artimo, mylimo žmogaus apkabinime…
Mielos moterys, jaunos, brandžios ir senos mamytės, dvasinės mamos, būkite pasveikintos ir padrąsintos įkvepiančiomis Šventojo Rašto eilutėmis toliau kūrybingai puoselėti įstabią motinystės dovaną. Būkite visada mylimos ir branginamos!.. Motinystė yra didžiulis šeimos, tautos ir bažnyčios turtas, vertas dėmesio, pagarbos ir palaikymo! Mielosios, Jūs esate labai reikalingos!..
***
… Jie laimino ją: „Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!“ (Pr 24, 60)
***
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo sūnumi…
Marija prabilo: Mano siela šlovina Viešpatį ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarę man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! (Lk 1, 31-32, 46-48)
***
Ona sakė: Aš prašiau šito sūnaus. Viešpats išklausė mano prašymą ir suteikė, ko prašiau.
Aš jį atvedu Viešpačiui, kad visą savo gyvenimą jis Jam priklausytų.
Ona meldėsi: „Mano širdis džiaugiasi Viešpatyje ir mano ragas išaukštintas Jame. Aš plačiai atveriu savo burną prieš savo priešus, nes džiaugiuosi tavo išglebėjimu. Niekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! (1 Sam 1, 27-28; 2, 1-2)
***
Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį! (Ps 113, 9)
Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis. Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, dabar ir per amžius! (Ps 131, 2-3)
***
Mano sūnau / dukra klausyk tėvo pamokymus ir neatmesk motinos nurodymų. Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui (Pt 1, 8-9)
Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė. ( Pt 23, 25)
Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.
Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.
Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.
Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.
Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.
Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.
Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.
Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas. (Pt 31, 15 – 21, 26)
***
Kaip motina paguodžia kūdikį, taip Aš jus paguosiu; Jeruzalėje jūs būsite paguosti. (Iz 66, 13)
***
Sakydamas: „Tavo motina buvo liūtė, gulinti tarp liūtų! Ji tarp liūtų užaugino savo jauniklius. (Ezch 19, 2)
Tavo motina buvo kaip vynmedis, pasodintas prie vandens, gausus šakelių ir vaisių. (Ezch 19, 10)
***
…. Pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius. (1 Tes 2, 7)
AČIŪ, MYLIMA ANŽELIKA,
NUOSTBŪS DIEVO ŽODŽIAI IR NUOSTBŪS APREIŠKIMAI MUMS VISOMS. DŽIAUGIUOSI. BŪK LABAI PALAIMINTA, TAVO MOTINYSTĖ TEGUL KLESTI VAIKELIŲ GYVENIMUOSE.
Dėkui 🙂