Viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome.
Neatstumk mūsų dėl savo vardo; nepaniekink savo šlovės sosto; atsimink sandorą su mumis ir nesulaužyk jos!

Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei!
(Jer 14, 20 – 22)

Malda: „Dieve, Tėve, pripažįstu, kad nusidėjau Tau ir dangui, gyvendamas sau. Dėkoju, kad atsiminei mane, kai to nebuvau vertas ir ištesėjai Savo sandoros žodžius, kad tikėjimu bus išteisintas kiekvienas žmogus. Laukiame Tavęs, kasdienio atleidimo ir begalinės Tavo malonės. Amen.”