Truputi eiliuotos ironijos po pastarųjų dienų pompastinių įvykių.
*
ŽVĖRIŲ SUSITIKIMO TEATRAS
Likusiems žvėrims buvo atimta valdžia, bet jiems buvo leista gyventi iki skirto laiko. (Dan 7, 12)
kaip gali kalavijas
raminti kalaviją
ŽVĖRIS paguosti
ŽVĖRĮ…
LOKYS žioplelis
meiliais žodeliais
liūliavo
gudrią PANDĄ
ir prašė pritarimo
agresijos keliams,
krauju pasruvusiems
nasrams
o pats aukojo
savo šalį,
kaip nupenėtąjį
paršelį
veidmainiškai abu
šypsojos,
kalbėjo,
skelbė
taikos, ramybės sutartį
visam pasauliui…
kai interesai gudrūs
nors būtų jiems
naudingi,
pasiekti rezultatų
nedorėliai,
melagiai
netrukus negalės…
juk stinga jiems
svarbiausių komponentų
– ne ginklų, ne technologijų
bet sąžinės ir teisingumo,
tiesos ir supratimo
tarpusavio susitarimo
seniai jau atsivėrusi
juoda, baisi
GILIAUSIA PRARAJA
JŲ ŠIRDYSE
niekuo
NEBUS PASOTINTA
ji traukia,
godžiai čiulpia,
SIURBIA Į SAVE
VISŲ LAIKŲ ŽVĖRIŲ LIKIMUS –
aklus imperijų vedlius…
iš ten nėra juk
kelio atgalios,
aistrų smala
be gailesčio klampina
PAČIŲ KREIVA ŠIRDIS
NEGRĮŽTAMAI KLAIDINA…
a.k. (2023-03-(20-22))
Labai ačiū. Šmaikščiai, tiesiai ir labai tiksliai.