„Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.“ Ps 131,1

Labiausiai laimingi esame nusižeminimo ir nuolankumo padėty. Nes tada atsiveria gyvenimo apstumas ir tikroji sielos gerovė mums ir artimiesiems. Išdidumas yra pagrindinė žmonijos nuodėmė ir sunki liga, kurią išgydyti pajėgia tik Dievas. Nė vienas savo jėgomis nesugebėjo nusižeminti. Tik Dievo malonė mums padeda tai patirti.

Nusižeminimas, kaip sako psalmistas, pasižymi minkšta ir neišpuikusia širdimi, nuolankiu žvilgsniu į save, į kitus bei į viską, kas vyksta aplink. Nuolankumas turi saikingus troškimus ir siekius, kurie nežemina kitų, neužkietina širdies, bet ieško kaip tarnauti kitiems. Nepasiekiamų dalykų troškimas, varžantis ir lenktyniaujant su kitais, parodo tik mūsų tuštybę. Verčiau ieškokime Viešpaties kelio, kuriuo Jis trokšta vesti kiekvieną. Tegul Jo troškimai užpildo mūsų širdį. Tai Jis padės juos išpildyti…