Šiandien ryte skaitydama Šv. Raštą perskaičiau psalmę, kuri labai tinka minint mūsų tautos Laisvės gynėjų dieną. Prieš 26 metus sausio 13 d. laisvės vertybę stojo ginti beginkliai, bet drąsūs ir ryžtingi žmonės, patyrę Dievo palankumą ir pagalbą. Ginkluotai galiai buvo pasipriešinta laisvės troškimo ir tikėjimo galia.

Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
Kai nedorėliai – mano priešai ir piktieji – puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.
Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.

Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui!
Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!
Kai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu“. (Ps 27, 1-3, 6-8)

Tą naktį gatvėse plevėsavo trispalvės, degė laužai, statėsi barikados, skambėjo giesmės, Evangelijos žodžiai ir kilo žmonių maldos Dievui… Patyrėme transcendentinį vienybės fenomeną, kai nelieka amžiaus, lyties, tikėjimo skirtumų ir priešiškumo – vienas kūnas, viena dvasia.. Visi, kaip viena, įnešė savo indėlį į laisvės gynimo dramą ir tapo įrankiais Dievo Apvaizdos plane… Mano karta atsimena šią dieną kaip didelį pasipriešinimą tam, kas buvo bandoma gražinti, vėl primesti. Širdis šaukė ir meldė: Dieve, niekada negrįšim atgal,..ieškosim Tavo veido,.. kursime naują Lietuvą…

Su sausio 13 – ąją, Dievo pagalba mūsų iškovotos laisvės diena!