„Jie vargino mane nuo pat jaunystės <…> jie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo“. Ps 129, 1, 2 

Tikintysis susiduria su aplinkos netikėjimu nuo pat savo jaunystės, jei anksti pašvenčia save Dievui.

Kaip teisiojo Loto siela buvo varginama Sodomos ir Gomoros nedorų gyventojų bedievybės, su tuo pačiu vidiniu konfliktu ir išoriniu priešiškumu susiduria kiekvienas tikintis jaunuolis. Kai konformizmas plačiai paplitęs, kai yra įprasta prisilaikyti bendros, nusistovėjusios nuomonės, nelengva pakilti virš „visuotinio” netikėjimo, norisi prisitaikyti. Siela vargsta, nes yra pagunda eiti plačiu, lengvai prieinamu keliu. Tačiau „gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės. Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta“ (Rd 3,27,28).

Tikinčiame jaunuolyje yra kažkas daugiau, kas padeda įveikti alinančius jaunystės gundymus ir juos nugalėti. Tai – Viešpats Dievas, kuris pasirenka ir patraukia mus į bendravimą su Juo. Kristaus giluminis patyrimas, anot, dvasinių patyrimų psichologo Trimako, vadinamas aukščiausiais sielos skrydžiais, suteikia jaunuoliui vidinio atsparumo ir džiugina širdį stipriau nei viso pasaulio „džiaugsmai ir malonumai“. Krikščioniškas kelias yra nelengvas jaunuolio sielai, žinoma, kaip ir brandaus žmogaus sielai, tačiau išganingas. Neapsigaukime tikėdami posakiais, kad gali būti lengva jaunystė, kai esi krikščionis. Ar gali būti lengvas kryžiaus kelias?.. Lengva yra gal tik kvailystė,.. kurios takais Biblija ragina ne vaikščioti, bet jų saugotis.