Tačiau netikriems broliams, paslapčia įslinkusiems iššnipinėti mūsų laisvę, kurią turime Kristuje Jėzuje, ir norintiems mus pavergti, – jiems nė valandėlei nenusileidome, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis. (Gal 2, 4-5)
Sausio 13-oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Ji kasmet, daugiau nei trisdešimt metų, primena mums, kad LAISVĖ įgyjama brangia kaina. Kaip niekad tai svarbu suvokti grobikiško karo kontekste, kuris vyksta mūsų kaimynų ukrainiečių kieme, kai Rusijos agresorius vėl kėsinasi pavergti prieš tris dešimtmečius laisvę atgavusią brolišką šalį. Mokama ypatinga kaina už laisvę – KRAUJO – GYVYBĖS KAINA. Evangelijos atveria esmingą tiesą apie tokią laisvės kainą. Kaip be Kristaus aukos ant KRYŽIAUS buvo neįmanoma DVASINĖ LAISVĖ žmogui nuo nepakeliamos vidinės tamsos ir slegiančios nuodėmės prigimties jungo, taip ir kiekvienos TAUTOS LAISVĖ įgyjamą laisvės gynėjų skaudžios AUKOS KAINA, kurios nevalia pamiršti.
Svarbu suvokti ir pasimokyti iš istorinių bei dabar vykstančių pamokų, kad sunkiai iškovotą laisvę dar sunkiau išsaugoti ir išlaikyti. Neapsigaukime, pamirštos vertybės – lengvai prarandamos. Kovojantys už laisvę ir saugantys ją – abeji – turi vienodai branginti tiesą, skirti ją nuo melo, kuris savo tinklais, kaip paukštgaudys, nuolat kėsinsis į laisvės paukštį. Kaip nėra TIESOS BE LAISVĖS, taip nebūna ir LAISVĖS BE TIESOS. Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus, – Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams (Jn 8, 32). Laisvė ir tiesa, abi šios vertybės veikia draugėje tikėjimo bei visuomenės bendruomenėse. Įslinkus melui, kaip mat, įslenka ir nelaisvės sutemos. Pradžioje pasiklystama mintyse, o po to – gyvenime.
Antai, apaštalas Paulius, aukščiau cituojamoje antraštės eilutėje, atidengia galatų bažnyčioms „netikrų brolių“ (gr. pseudadelphous) slaptus sumanymus iššnipinėti Galatijos bažnyčių laisvę Kristuje ir Evangelijos tiesoje, idant juos klasta – melo būdu vėl pavergtų svetimam jungui. Laiške galatams pagrindinė Pauliaus kova už tikėjimo laisvę, t.y. Evangelijos išteisinimo tiesą tikinčiųjų gyvenime. Paulius teigė, kad žmogus tampa teisus prieš Dievą malonės, bet ne įstatymo darbų, dėka. Įslinkę gi judaistinės kilmės tikintieji doktriniškai teigė, kad malonės išteisinimui neužtenka, reikia laikytis įstatymo. Tokiu būdu gundė tikinčiuosius palikus tikėjimo laisvę pasiremti įstatymo raidės vykdymu, kad neva tikrai taptų verti išgelbėjimo. Tai skambėjo viliojančiai, bet paneigė tiesą – Kristaus aukos svarbą. Todėl apaštalas sako, kad nei valandėlei nenusileido klaidintojams, neprarado budrumo saugodamas Evangelijos tiesą ir jos dovanotą laisvę tikintiesiems tapti Dievo vaikais iš pagonių tautų ne įstatymiškumo, bet tikėjimu iš malonės, . Jis atvėrė netikrų brolių klastas ir melus, kurie buvo grįsti jų vidiniais sumanymais palenkti tikinčiuosius po doktrininiu įstatymiškumu, o ne Evangelijos tiesai.
Visada turėtume būti budrūs, kaip apaštalas Paulius, saugodami tikrąsias laisvės ir tiesos vertybes tiek savo demokratinėje visuomenėje, tiek savo bažnyčioje. Juk apaštalas neveltui pasirenka šnipinėjimo alegoriją, kuri kyla iš politinio gyvenimo, kai priešai arba išdavę savi ateina iššnipinėti bendruomenės ar tautos laisvėje esančias silpnas vietas, kad sukeltų sumaištį, riaušes, diversijas, įleistų priešus ir galėtų pagrobti tai, kas jiems nepriklauso. Graikiški žodžiai, kuriais Naujajame Testamente apaštalai Paulius ir Petras savo laiškuose apibūdina melagingus brolius (gr. pseudadelphous), ar melagingus vadovus, mokytojus (gr. pseudoprophētai ir pseudodidaskaloi) senoje koine graikų kalboje paprastai buvo vartojami apibūdinti išdavikus šnipinėjančius mieste, kurie leido priešui įlįsti į miestą ir apžiūrėti jo gynybą. Priešnuodis prieš visus „šnipinėjančiųjų“ kėslus, kaip matome, yra tiesa, kuri neleidžia apsigauti, užsiliūliuoti ir prarasti vertybes, prarasti savo Laisvę: laisvę tikėti, laisvę reikšti mintis, laisvę gyventi pagal savo sąžinę, laisvę kurti, laisvę dirbti, laisvę keliauti, laisvę į privačią nuosavybę.
IŠLIKIME LAISVI TIESOJE! Su Sausio 13-ąja!
0 Comments