Kiekvienos bažnyčios istorija, kaip ir asmens istorija, nėra vienspalvė ar vienareikšmė. Ji turi savo pakilimus ir nusileidimus, savo dieną ir naktį, laimėjimus ir pralaimėjimus… visa sudaro jos kelią. Svarbu patiems suprasti tą istorijos kelionę ir būti taikoje su ja…
Mums yra žinoma tik tiek, kiek pats Dievas nusprendė mums atskleisti apie save. Viena iš Dievo savybių yra šviesa, Jis pats mums apsireiškia.
Jėzus mums liepė ne tik Dievą mylėti, bet ir į šią meilę sudėti visą save, savo protą, širdį, ir sielą. Kur pasireiškia tokia meilė Dievui, nubunda ir visos kitos meilės rūšys.
Patarlių 8 skyrius – himnas Dievo išminčiai. Dievo išmintį sutinkame kūrinijoje, mokslingume, teisingume, tikėjime, versle ir mene. Kūrybiškumas gali persmelkti ne tik meno sritį, bet ir verslą, tikėjimą. Tuo šiandien bažnyčioje dalinomės kartu su menininkais Jūrate Jukštiene ir Linu Atgalainiu.
„Jis yra <…>, mano skydas“. (Ps 144, 2)
Šiuolaikinis žmogus praktiškai mažai tebesusimąsto apie skydo reikšmę, nes pastarasis nėra tiesiogiai naudojamas šių dienų karinėje amunicijoje savigynos tikslams. Tame nėra nieko keisto, juk skydas nebegali padėti apsisaugoti nuo šiuolaikinių ginklų. Jis liko muziejinė retenybė, kuri primena protėvių gyvenimo būdą, karinę kultūrą ir ginklų raidą žmonijos istorijoje.
Šią savaitę su keliais šeimos nariais apsilankėme unikaliame muzikiniame, dvasiniame projekte „God Goes Deep“. Pataikėme į muzikinio sezono atidarymą Kopenhagos katedroje Vor Frue Kirke (Mūsų motinos bažnyčia).
Dievas taip nusižemino, kad pats tapo žmogumi, tai įvyko tam, kad žmonės būtų išaukštinti iki tokių aukštumų, jog būtų dievais.
Dieviškai sielai nėra ribų, nėra skirtumų – apie ją galima pasakyti, kad ji visur ir niekur vienu metu.
Pati didžiausia Dievo šventykla glūdi žmogaus širdyje.
