„Mūsų širdis nežino ramybės, kol nenurimsta Tavyje. <…> Šaukiasi Tavęs, Viešpatie, mano tikėjimas, kurį davei man, kurį įkvėpei man per savo Sūnaus žmogiškumą, per savo Skelbėjo tarnystę”.
(Aurelijus Augustinas, „Išpažinimai”, IV a.)
Peržiūrų: 276
Krikščionybės perlaiKai praeitis kalba apie dabartį, arba pranašiškas žvilgsnis iš 1935-ųjų
Parašykite komentarą