“Mūsų širdis nežino ramybės, kol nenurimsta Tavyje. <…> Šaukiasi Tavęs, Viešpatie, mano tikėjimas, kurį davei man, kurį įkvėpei man per savo Sūnaus žmogiškumą, per savo Skelbėjo tarnystę”.

(Aurelijus Augustinas, “Išpažinimai”, IV a.)