Su apgailestavimu reiškiu užuojautą visai krikščioniškajai, kultūros ir pasaulio bendruomenei dėl giliai sukrečiančio įvykio Paryžiuje, Didžiosios Velykų savaitės metu – Noterdamo katedros gaisro.
Jokia siela negali likti abejinga, kai ugnis negailestingai niokojo ne tik Paryžiaus tikinčiųjų, katalikų dvasingumo centrą, bet ir viso pasaulio kultūrinį paveldą – vieną gražiausių XII a. gotikos šedevrų. Šiandien suprantame, kad visi esame glaudžiai susiję, nedidelio pasaulio viena šeima. Ir kai vienas kenčia, kenčia visi…
Noterdamo katedra yra krikščioniškosios kultūros vienas iš brangiausių perlų, kuriame persipina architektūros, skulptūros, vitražų, dekoro, tapybos ir vargonų meno meistrų žmogiškasis talentas bei genijus.
***
Prieš savaitę, praeitą sekmadienį (19-04-07), teko pabuvoti šioje katedroje ir savo akimis matyti jos didybę bei grožį. Ji atrodė nepajudinamai, tik paryžiečiai žinojo jos trapumą, pradėjo restauracijos darbus. Kai mąsčiau, kokį suvenyrą galėčiau parvežti savo bičiuliams, Šiaulių ekumeninės grupės ganytojams, iš Paryžiaus, nusprendžiau, kad geriausiai tiktų atvežti Noterdamo bažnyčios atvirukų. Priminimą, kad visi, nors ir iš skirtingų konfesijų, esame krikščioniškojo dvasingumo dalis besidriekianti per amžius nuo Kristaus laikų. Juk krikščionija paliko neišdildomus pėdsakus visoje Vakarų Europos kultūroje, jos mentalitete ir pasaulėžiūroje. Noterdamo katedra vienas iš tokių nuostabiausių palikimų.
Lankantis Noterdamo katedroje labiausiai palietė tai, kad ji ne tik viliojo savo grožiu nenutrūkstamus turistų srautus, bet ir buvo gyva tikinčiųjų dvasingumo praktikos erdvė. Kai įėjome į vidų, vyko pamaldos… žmonės susikaupę meldėsi… atrodė, niekas netrikdė jų maldos ritmo, mišių sakralumo. Labai gaila, kad Velykų savaitės metu didžiulė Paryžiaus katedros katalikų bendruomenė liko be savo maldos namų, kurie kartu yra ir visos žmonijos kultūrinis paveldas…
Tačiau tikiu, kad sujaudintos paryžiečių ir pasaulio bendruomenės širdys susijungs uoliai maldai ir ryžtingiems atstatymo darbams… Praradime atrandami didžiausi vidiniai žmogaus turtai – kilniadvasiškumas, pasiaukojimas ir meilė. O katedra, apglėbta žmonių globos, pakils iš pelenų naujam gyvenimui…
Meldžiuosi: „Viešpatie Dieve, padėk didelio praradimo skausme žmonėms atrasti nenykstančias vertybes – meilę, tikėjimą, solidarumą, atleidimo ir atstatymo galias – visa tai, ką iš žmogaus negali išplėšti net ugnis… Amen.”
Nuotraukos iš interneto.
Ačiū už reakciją, už dvasinę sveikatą.
Dėkui, miela Rūta, už gražų atsiliepimą!
nelaime didziule istiko,uzuojauta didele.O kaip tai atsitiko,ir ar yra zuvusiu zmoniu
Visa laimė, kad nėra žuvusių žmonių ir daug kultūrinių vertybių pavyko išgelbėti. Dievas atsako į tikinčiųjų maldas, kai jie meldžiasi. Aukotojų skaičius, kurie prisidės lėšomis prie katedros atstatymo, vis auga. Kiek žinau, ir Lietuva neliks nuošalyje. Gražus toks bendras tautų solidarumas – tikras Dievo darbas žmonių širdyse! <3
aciu jums uz sia informacija,aciu Dievui kad dar blogiau nebuvo del to didziulio gaisro.Kaip kad esu gan nepasiturintis finansiskai negalintis paremt paremiu sia nelaime maldoje.Su Dievu jums,su Dievu visiems kurie paremia tiek finansiskai tiek maldoje padedant atstatyt arkikatedra