Šiais metais karantino sąlygomis sutikome Velykas ir atskirai sutinkame Motinos dieną. Ne visi galime aplankyti artimuosius, ypač savo mylimas mamas, saugodami jų sveikatą. Tačiau galime kūrybingai sveikinti nuotoliniu būdu ir drąsinti jas ir vieni kitus įvairiose gyvenimo aplinkybėse neprarasti ryžto, tikėjimo ir meilės Dievui.
Skaityti toliau
„Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi.“ (Ps 145, 18)
Ar mes kada nors pagalvojome, ką reiškia, arti yra Viešpats? Ar Jis, išties, gali būti arti, jei mes Jo nematome? Bet ar mes matytume vėją, jei nebūtų medžių ir jūros? Jei negirdėtume ošimo ir šnarėjimo, nejaustume dvelksmo, ar suvoktume, kad yra vėjas? Ar matytume, kad kraujas teka mūsų venomis, teikdamas mums gyvybę, jei nesusižeistume? Ar matome orą, kuris ne tik yra aplink mus, bet ir mūsų viduje? Vadinasi, ne tik tai, ką matome gali būti arti mūsų, bet ir tai, ko nematome.
Šiomis dienomis, kai koronaviruso pandemija krečia visą pasaulį, dideles ir mažas tautas, pietus ir šiaurę, kur nebėra geresnių ir blogesnių, ne vienas filosofiškai ar teologiškai iš esmės bando įminti mįslę, kokia yra viso to prasmė? Kodėl žmonės patiria kančią? Ar krikščionys taip pat išgyvena sunkumus? O kaip dera Dievas ir kančia?
