Krikščionių vienybė, arba kai garbiname Dievą dvasioje ir tiesoje

Tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje… Jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbina Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. (Jn 4, 21, 23)

Sausio 18 – 24 d. visame pasaulyje krikščioniškos bažnyčios renkasi į vienybės pamaldas ir maldas.

Jėzus, prabilęs samarietei prie šulinio apie tikruosius Dievo garbintojus, nuo seno parodė kelią į dvasinę tikinčiųjų vienybę be politikavimo, be savo religinio teisumo aukštinimo ir tarpusavio konkuravimo. Tą kartą, pokalbyje moteris paklausė Jėzaus, ant kokio kalno būtų teisingiau garbinti Dievą? „Mūsų tėvai garbino ant šito, o jūs sakote Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti“ (Jn 4, 20). Šiandienos kalba tai reikštų, kad Ji domėjosi, koks tikėjimas yra teisingiausias, kokia Dievo garbinimo forma tinkamiausia? Mums irgi dažnai kyla panašus klausimas, kuris gi tikėjimas geriausias, kaip atsirinkti tarp didžiulės krikščioniškų bažnyčių įvairovės?

Deja, visą krikščionybės istorijos kelią pažymi regioninio, struktūrinio ir teologinio susiskaldymo stigma. Nuo apaštalų laikų Bažnyčia negalėjo sutarti kažkuriais tikėjimo doktrinų ir dominavimo klausimais ir dėl to skildavo, dalinosi, sklaidėsi. Pirmasis nesutarimas įvyko jau I a. tarp apaštalų Petro ir Pauliaus. Nors jis baigėsi draugiškai, vis tik tai tapo pirmu pasidalinimu – apaštalas Petras su evangelijos žinia eis pas žydus, o Paulius – pas pagonis. III amžiuje toji atskirtis tarp pagoniškosios Romos imperijos bažnyčių ir žydiškosios Jeruzalės bažnyčios tapo dar didesnė. XI a. pažymėtas Vakarų ir Rytų bažnyčių schizma. Na, o XVI a. Reformacija padalino Vakarų bažnyčią į tris šakas – katalikybę, evangelikybę ir anglikonybę. Tad, kaip matome, Bažnyčia nuo pat pradžių, nelyg medis su šakomis, dalinasi į vis daugiau naujų šakelių ir atsišakojimų – bendruomenių ir krikščioniškųjų judėjimų, nors tebepriklauso kelioms didžiosioms šakoms. Tokia – tiesa, toks – faktas. Nėra prasmės jį neigti, ignoruoti arba idiliškai užglaistyti. Bažnyčiai tenka drąsiai ir aiškiai pripažinti šią tiesą, kaip savo pažeidžiamumą, kūnišką silpnumas, luošumą. Bet kurios noras ir pretenzija būti už kitus teisingesniu – žeidžia visus. Kita vertus per tą žaizdą šviečia atnaujinta Kristaus malonė, kuri kviečia iš naujo atrasti susikalbėjimą, kaip per pirmąsias Sekmines (Apd 2), prisipildant Dvasios, nusižeminant ir mylint kitą, kaip save patį, drauge dalyvaujant Jo misijoje.

Istorijos bėgyje, nors įvairios bažnyčios turėjo savitą požiūrį ir mokymą, paremtą biblinio Apreiškimo aiškinimu, vis tik ėmė atsirasti ekumeninių iniciatyvų tarp tikinčiųjų. Tarpusavio kalbėjimosi pastangų buvo ne viena. Labiausiai ekumeninę bendrystę skatino XIX a. augantis visuomenės pasipiktinimas, kurį kėlė įvairūs bažnyčių tarpusavio ginčai. O tai tapo rimta Evangelijos plėtros kliūtimi.

Vienas iš pirmųjų šią problemą pajuto ir ją aiškiai įvardino anglų misionierius Indijoje, botanikas, Baptistų misijų draugijos įkūrėjas Williamas Carey (1761 – 1834). W. Carey ilgus metus misionieriaudamas Indijoje, patyrė, kad krikščionių susiskaldymas trukdo tikėjimo plėtrai. Todėl jau 1810 metais pasiūlė surengti visų krikščioniškų konfesijų misionierių susirinkimą Pietų Afrikoje, Gerosios Vilties iškyšuly. Norėjo, kad tokie susitikimai vyktų kas dešimtmetį. Tuo metu ši idėja nesulaukė pritarimo. Tik po 100 metų, 1910 m., Edinburge, Škotijos sostinėje, įvyko pirmoji plataus masto Pasaulio misijų konferencija, kuri tapo ekumeninio judėjimo „pirmąją kregžde“ – svarbiu pastūmiu, pranašaujančiu naujus laikus ir pokyčius.

Panašiu laiku kilo ir kita ekumeninė iniciatyva. Jaunas episkopalų kunigas J. F. Wattsonas (1863–1940) pajuto pašaukimą melstis už krikščionių vienybę. Jis įkūrė dvi – vyrų ir moterų – „Susitaikymo draugijas“ ir 1908 m. kartu su dvasiniais bendraminčiais pradėjo melstis už krikščionių vienybę sausio 18 – 24 d. Jie tapo iniciatoriais šiandien plačiai po visą pasaulį paplitusios maldos už Krikščionių vienybę. Akivaizdu, jog nuolanki malda, bendras garbinimas leidžia patirti skirtingiems krikščionims vieningą Dvasią – brolišką / seserišką vienybę skirtybėse.

Krikščionybės istorijoje įžvelgiu dieviškos Apvaizdos judesį – atrodo, Kristus nuo seno, nors ir skaudžia susiskaldymo kaina ir pamoka, įgyvendina Savo valią tikinčiųjų tarpe, kurią pasakė dar prieš du tūkstančius metų samarietei prie šulinio. Dievas nebebus susaistytas su „teisinga“ garbinimo vieta, „šventa“ žeme arba viena „geriausia“ doktrinų sistema, bet Jis bus visuose, ir visur, kurie garbins Jį dvasia ir tiesa. Tokių garbintojų Jis ieško, nes Dievas yra Dvasia ir Tiesa! (Jn 4, 23–24)

Šiais metais, SAUSIO 21 D., 11 VAL. Šiauliuose vyks EKUMENINĖS ŠLOVINIMO IR MALDOS PAMALDOS, Laisvųjų krikščionių bažnyčioje (Žeimių 7, Ginkūnai).

Visi maloniai laukiami drauge garbinti Dievą dvasioje ir tiesoje!

Dalinkimės:

8 komentarai

  1. ka turit omenyje kai sakot garbint dvasioj ir tiesioj? nes man katalikai pvz net nera krikscionys nes jie atmeta daug to ko moko Biblija ir plius prilipdo daug to ko Biblija nemoko ir net smerkia. butent katalikai ir negarbina Dievo dvasioj ir tiesoj. negaliu ju laikyt krikscionim ar broliais, man net sazine neleidzia, nes jie patys atsizada Kristaus, pasirinkdami buti to savo kulto dalimi. beje jie taip pat musu protestantu nelaiko saviskiais, ir teisingai daro, mes is tikruju nesame kaip jie, nieko bendro su jais neturim.

    • Dėkoju, kad išsakėte savo pastebėjimus.
      Suprantu, jog norėjote pasidalinti kritine nuomone ekumenizmo su katalikais atžvilgiu, nes laikote juos nekrikščionimis. Aš gi galvočiau, jog visi, kas išpažįsta Kristų savo Viešpačiu ir Gelbėtoju yra krikščionys. Deja, tenka tik apgailestauti, kad tiek protestantai, tiek katalikai XXI a. vis dar nestokoja priešiškų vieni kitų atžvilgiu “anti” pažiūrų. Tarp katalikų yra kraštutinių “antiprotestantininkų”, o tarp evangelikų kraštutinių “antikatalikininkų”, kurie laikosi savo mokymo teisumo. Galvočiau, kad priešiški tarpusavio santykiai, istorijoje pažymėti abipusia neapykanta, kraujo praliejimu ir visokiu juodinimu, visiškai neatspindi nei Kristaus mokymo, nei Jo Dvasios,.. bet primena besitęsiančius religinius karus politinio dominavimo tikslais. Tuo tarpu Kristus parodė mums meilės, atleidimo ir susitaikymo kelią… <3

  2. Be abejo, Kristus parode mums kelia. Bet ta kelia atranda tik tie, kuriems Kristus yra autoritetas. katalikams, deja, Jis nera autoritetas, kaip mes gerai zinome. Jie turi kitokiu autoritetu, ir tokiu, kuriu Biblijoje nera.

  3. ” ka turit omenyje kai sakot garbint dvasioj ir tiesioj? ”

    And it shall come to pass in the last days,
    that the mountain of the Lord’s house
    shall be established in the top of the mountains,
    and shall be exalted above the hills;
    and all nations shall flow unto it.
    And many people shall go and say,
    Come ye, and let us go up to the mountain of the Lord , to the house of the God of Jacob; and he will teach us of his ways,
    and we will walk in his paths:
    for out of Zion shall go forth the law,
    and the Word of the Lord from Jerusalem(…).
    And he shall judge among the nations,
    and shall rebuke many people:
    and they shall beat their swords into plowshares,
    and their spears into pruninghooks:
    nation shall not lift up sword against nation, neither shall they learn war any more.
    O house of Jacob,
    come ye,
    and let us walk in the Light of the Lord …

    Isaiah 2:2-5

    • Sigitai, dekui uz kopipasta. Tai nera atsakymas ,visi mokame kopipastinti. Ir visi mokame, ir megstame, atsimusineti Biblijos eilutemis vietoje to, kad bendrauti. Labai pasiilgstu nuosirdumo ir atvirumo krikscioniu tarpe. Visi cituoja Biblija, visi megsta sakyti amen, bet mazai tu kas yra nuosirdus. Gal todel, o gal ir dar kokiu priezasciu, zmones nustoja lankyti baznycia, nes ten pastoviai neleidziama buti tokiu koks esi, verciama laikytis is auksciau nuleistos vizijos, krypties, neleidziama tureti savo nuomones ir poziurio. Kokia po galais, tuomet gali buti vienybe? Kas nores buti viena, taip sakant, “is po pagalio”?

      • Pavardeni,ka pats “po galais” cia tauski 🙂 ?
        Ivardink ka nori pasakyti trumpai ir aiskiai ,nes skambi kaip turgaus boba noredamas daugiau atkreipti demesi i save nei parduoti tai ka manai turys,savyje :))
        Apie kokia “baznycia” kalbi? Kokia ir kur vienybe? O gal tiesiog turi omeny ramybe kurios siais laikais taip daugelis stokoja,nes vaiksto “alkani” ir todel tokie pikti?Jei neturi ko valgyti dar karta “sukramtyk” ta copy-pasta ,nes tai tikrai yra daugiau nei tik “krikscioniski -spageciai” kuriais nors ir pats piktiniesi,bet nesivarzai to ne trupucio ta pati darydamas kabindamas juos kitiems ant ausu kaip ,ir tarkim tie apie kuriuos cia kalbi 🙂
        Kiekvienas kas kalba tai ka zino kalba tiesa.Bet tik Dievo sviesoje mes matom tikra sviesa! Nusipirk aliejaus ir pasigardink tai ko stokoja tavo pacio organizmas, ir pamatysi kaip ne tik pradesi girdeti kas yra Parasyta,bet net ir suprasti tai..
        Jei esi nepatenkintas tarkim savo bosu,eik ir ikurk savo paties firma ir buk pats sau seimininkas.Jei turi kokiu pretenziju kas liecia Kristaus Kuna,Jo Baznycia tau gi nieks nedraudzia paciam ja ikurti ir pradeti statyti ja is gyvuju akmenu,o ne tik rekauti kaip tie kurie vis dar pakelese guli.Nesakau,kad Dievas ju nenaudoja ar negali panaudoti,bet viduje visada yra silciau ir geriau nei lauke ,nes Viespats mus pasauke vienybei,o ne nesantaikai tarp broliu ir seseru..
        O be to mes cia patogiai isitaise nuosirdziai diskutuojam ir bendraujam vietoje skirtoje komentarans ,o ne begaliniams nuosirdiems pokalbaiams apie viska,ir apie nieka..:))
        Parasyk ,jei nori man i Messenger ar FB at e-meila ir galesim pratesti tarpusavio bendravima kokiu tik noresim mums abiems rupimu klausimu.Gero paciam savaitgalio .Iki

        • …nieks nedraudzia paciam ja ikurti ir pradeti statyti ..
          Taip, nedraudzia. Bet siais laikais baznycia tai pelningas biznis, kur ikurejai gyvena is tu kurie jie jiems po padais. Dekui, nenoriu, man nesmagu butu naudotis parapijieciu naivumu. Turiu gera darba, pakanka to ka turiu, baznytinis verslas nedomina.
          …Jei esi nepatenkintas tarkim savo bosu,eik ir ikurk savo paties firma ir buk pats sau seimininkas… Sneki lyg dar butum tulo Heigano ar Lediajevo fanatas 🙂 Jei u laikai praejo, ir aciu Dievui jais jau mazai kas tiki.
          Diskutuot? Aciu, neturiu tam nei laiko nei noro, diskusijos vargina , cia uzejau tik pareikst nuomones ir tiek. Tikiuosi sio tinklarascio seimininke nesupyks kad kiek ilgokai uztrukau 🙂 Sekmes ir paciam.

  4. Laba diena. Negalejau nutyleti,matydamas komentarus kurie supriesinti taip stipriai iki emociju.Visiems saule sviecia vienodai,bet siluma jauciame skirtingai.Siaureje salta o pietuose karsta.Tikinciuju kelias pas Dieva eina ivairiais keliais.Jeigu mes ispazystame Dieva Teva ,Sunu Jezu Kristu,Sventaja Dvasia,tada mums netik silta,bet ir karsta.Yra ir kitu tikinciuju kurie tai zino.bet nedaro.Bet mes turime buti tiesos kelyje.Neziureti kitu nuodemiu,bet savo baznycios tikejimo ziureti.Tada gal bus lenviau vienas kita suprasti.Juk yra tokiu kurie dar nestovi Dievo kelyje.Kiti tik pradeje,kiti pazenge.Todel ir reikia mums visiems tureti Dievo zodi,SVENTA RASTA.Jis irgi interpretuojamas skirtingai.Bet jei tavo sirdis geriete,Dievas parodys tau tikraji kelia.Aciu jums,kad leidote issakyti mintis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.