Ruduo – gražus ir tuo pačiu melancholiškas metas. Džiaugiamės nuimtu derliumi, bet atsisveikiname su vasaros darbymečio ir aktyvumo įkarščiu, nurimstame, ruošiamės pasitikti žiemą.
Ruduo būna visoks: spalvotas ir pilkas, ramus ir vėjuotas, šiltas ir šaltas, saulėtai sausas ir lietingas, ūkanotas ir darganotas. Panašus yra ir moters gyvenimo viduramžis – permainingas ir spalvotas. Tai laikotarpis, kai iš vitališkos ir energingos jaunystės, patirdamos įvairias permainas, pereiname į ramią, sodrią senatvę. Galime sakyti, jog moters viduramžis – pokyčių metas, nes daug kas ima keistis…
Vieni pokyčiai yra tikrai malonūs, kaip rudens švelnusis barchatinis sezonas, dvelkiantis sodria ramybe. Tai metas, kai rimsta gyvenimo tempas, nes jau vaikus užauginome arba daugmaž paauginome, nusistovi profesija, darbas ir karjera, todėl galime daugiau laiko skirti sau, savo vidiniam pasauliui, ramiems apmąstymams, ką dar norėtum nuveikti ir ką darytum kitaip nei anksčiau. Kiti pokyčiai, deja, ne tokie malonūs, nelyg rudens pirmos šalnos ir ilgi darganoti laikotarpiai, kai keičiasi moters fiziologija, kuri atsineša savo emocinių, psichologinių ir fizinės sveikatos iššūkių – kartais vėjų, o kartais liūčių.
Apie šiuos dalykus plačiai kalbėjome su gydytoja ginekologe Audrone Eigminiene lapkričio 11 dienos vakarą Šiaulių bažnyčios Tiesos žodis moterų susitikime prie arbatos. Tą vakarą brandžios moterys, nepaisydamos vakarinio nuovargio, gausiai rinkosi po darbų į neįprastą susitikimą, kurio tema buvo Moters organizmo ypatumai, artėjant viduramžiui. Kaip jam pasiruošti?
Atmosferoje akivaizdžiai tvyrojo susidomėjimo ir lūkesčio nuotaika. Gal todėl, kad laukėme neįprastos viešnios – gydytojos ginekologės? O gal dėl to, kad planavome kalbėtis apie tai, kokie vyksta pokyčiai mūsų, moterų, gyvenime, kai sulaukiame savo viduramžio? Tenka pastebėti, kad Lietuvoje šia tema vis dar retai skelbiami rimtesni pažintiniai straipsniai spaudoje. Taip yra todėl, kad pastebimai įsigali jaunystės kulto kultūra, kurioje viduramžio tema, apskritai, atrodo neaktuali, atgyvenusi, tarsi „sena plokštelė, padėta ant aukšto“. Gal dėl to ji automatiškai atsiduria dėmesio pakraštyje. Manau, jog apie tai svarbu daugiau kalbėti viešoje erdvėje ir kalbinti specialistus bei taip pat dėmesingai pačioms šviestis šiuo klausimu. Juk visi žinome, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių skaičius nuolat auga.
Atidarydama susirinkimą troškau, kad moterys jaustųsi jaukiai ir atsipalaiduotų, džiaugtųsi savo moteriškumu ir amžiumi, todėl priminiau Sukūrimo istoriją iš Šventojo Rašto. Kalbėdama pabrėžiau, jog Dievas visas sukūrė tobulai, tinkamai ir gerai. Jis nesuklydo kurdamas moterį. Ji – ne klaida. Atvirkščiai, visos esame dieviškojo moteriškumo atvaizdas, Jo sumanymas. Biblijoje pastebime, kad Dievas nesigėdija savo charakterio savybes sieti su moteriškais bruožais, neretai save taptina su moters prototipu – mylinčios ir maitinančios motinos tipu, Dievu, kuris turi jautrią ir minkštą motinišką širdį.
Mūsų viešnia, Audronė Eigminienė, jautriai ir subtiliai juokaudama, kalbėjo apie vidutinio moters amžiaus ypatumus. Savo pasisakyme kalbėtoja meistriškai supynė kelias moteriškumo dimensijas: atskleidė būtinas žinoti fiziologines žinias, aptarė moterų psichologinius pokyčius ir pasidalino savo asmeninio tikėjimo patirtimi. Audronė drąsino tinkamai ruoštis ir išnaudoti savo pereinamąjį gyvenimo laikotarpį, kuris tikrai savaip žavus, kaip ir ruduo.
Pagal Pasaulinės Sveiktos Organizacijos paskaičiavimus moters gyvenimo trukmė šiandien yra ilga kaip niekada anksčiau – vidutiniškai 80 metų. O moters viduramžis skaičiuojamas vidutiniškai nuo 40 – 55 metų – tai pereinamas laikotarpis, kuris skirstomas į premenopauzės, menopauzės ir pomenopauzės laiką. Todėl kiekvienai moteriai svarbu suprasti, jog ji praleidžia gana ilgą savo gyvenimo laikotarpį ne aktyvioje vaikystėje ar jaunystėje, kaip norėtume manyti, bet vidutiniame ir senyvame amžiuje. Svarbu, kad šis laikas būtų kuo kokybiškesnis. Pasak Eigminienės, gera jam tinkamai ruoštis, nepasiduoti tingumui, nelaukti „lengvesnių“ medikamentinių sprendimų, bet kruopščiai taikyti visą kompleksą priemonių, kurios gerina savijautą ir leidžia patirti gyvenimo spalvas bei džiaugsmą. Svarbu skirti rimtą dėmesį miegui ir poilsius, reguliuoti stresą, gerti daug vandens, nes be skysčių organizmas „vysta“, kaip obuolys sausame rūsyje, mankštintis, kad pakeltume raumenų tonusą ir nuolat stebėti savo mitybą. Ji ragino įsiklausyti į savo organizmą ir atidžiai sekti kiekvieną jo pokytį ne iš baimės paskatų, kad kas pikto nenutiktų, bet iš pagarbos sau ir kūnui, kuris yra Gyvojo Dievo šventykla.
Klausimų / atsakymų dalyje palietėme ir aptarėme visą spektrą klausimų:
Kas būdinga moters organizmui, kai jai virš 40 metų?
Kas yra menopauzė?
Kaip galima būtų palengvinti organizme vykstančius hormonų pokyčius visu pereinamuoju laiku? Kokia profilaktika, ką būtų svarbu žinoti?
Koks dažniausiai pasitaiko moterų vaisingumo amžius?
Kokios kontraceptinės priemonės laikomos humaniškiausiomis ir kodėl? Kaip jos dera su krikščioniškomis vertybėmis?
Koks fiziologinis procesas vyksta moters organizme orgazmo metu?
Ar aktyvus lytinis gyvenimas turi įtakos sutuoktinių sveikatai?
Ar tiesa, kad menstruacijos apsaugo moteris nuo ankstyvos mirties dėl kraujotakos ir širdies darbo sutrikimų?
Kodėl moteriai svarbu pasitikrinti reguliariai savo sveikatą?
Atviroje ir betarpiškoje seserų atmosferoje klausimai, pokalbis ir atskiri pasakojimai dar ilga netilo. Po to moterys vaišinosi ir džiaugėsi, kad susitikimas buvo įdomus, aktualus ir reikalingas.
Baigdamos meldėmės padėkos ir palaiminimo malda už mūsų viešnią, jos atsakingą darbą, kurį ji kruopščiai atlieka savo kasdienybėje jau beveik 30 metų, padėdama gyvybės stebuklai ateiti į šį pasaulį. Tokių žmonių darbo ir kasdienio triūso dėka gyvybės ratas nenutrūkstamai sukasi ir gyvybės kultūra gali tarpti mūsų tautoje…
0 Comments