Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Palyginkime Heidelbergo ir mažąjį Martyno Liuterio katekizmus

2016 30 kovo | Akademiniai tekstai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Straipsniai
  4. /
  5. Akademiniai tekstai
  6. /
  7. Palyginkime Heidelbergo ir mažąjį...

Palyginkime Heidelbergo ir mažąjį Martyno Liuterio katekizmusHeidelbergo katekizmas 1563m.
Autorius – Zacharijas Ursinas

Katekizmo struktūra: katekizmas suskirstytas sekmadienio skaitinių, pagrindinių tikėjimo tiesų klausimų ir atsakymų pagrindu.

Kiekvienas metų sekmadienis (viso 52) turi savo klausimus ir atsakymus su Šventojo Rašto nuorodomis. Ursinas katekizme suskirsto klausimus ir atsakymus į 3 pagrindines dalis: 1) apie nuodėmingumo suvokimą (4 sekmadieniai), 2) apie išgelbėjimo suvokimą, ir 3) apie tikėjimo pašventinimo suvokimą. Tokiu būdu yra išdėstoma išgelbėjimo doktrina.

Katekizme Ursinas paliečia pagrindines krikščioniško tikėjimo tiesas: 1. žmogaus nuodėmingumą, to priežastis ir pasekmes (7 – 12 psl.); 2. išgelbėjimą per tikėjimą Kristaus auka (12 – 18 psl.), Dievo Trejybės doktriną (18 psl.), dieviškąją Apvaizdą (19 psl.), trumpą kristologiją (20 – 31 psl.), trumpą pneumatologiją (31 psl.), trumpą ekleziologiją (32 psl.), išteisinimą malone per nuodėmių atleidimą ir tikėjimą (33 – 36 psl.), apie 2 protestantų sakramentus – krikštą ir Viešpaties vakarienę (37 – 50 psl.); 3. krikščionių pašventinimą, tikinčio gyvenime Dievo garbinimą gerais darbai, kylančiais iš tikėjimo, pagal Dievo įstatymą (51 – 53 psl.), nagrinėja Dekalogą ( 53 – 67 psl.), maldos gyvenimą bei maldą „Tėve mūsų“ (67 – 75 psl.).
Tokiu būdu Ursinas paliečia esminius soteriologijos aspektus: žmogiško nuodėmingumo pažinimą, žmogaus išperkamos, gelbstinčios ir išganančios malonės vietą ir tolimesnį tikinčiojo pašventinimo kelią iki Kristus sugrįš. Katekizme jis pristato reformuotos bažnyčios teologijos santrauką, kuri turėjo apšviesti tikinčiuosius pagrindiniais išgelbėjimo klausimais.

Martyno Liuterio „Mažasis katekizmas“

Katekizmo struktūra: katekizmas skirstomas į 6 dalis ir 3 priedus. Kiekviena dalis turi savo temą: 1 –oji – Dekalogas; 2 – oji – Tikėjimo išpažinimas ; 3 – oji – Viešpaties malda „Tėve mūsų“; 4 – oji – Šventojo Krikšto sakramentas; 5 –oji – Apie išpažintį; 6 – oji – Šventosios Vakarienės sakramentas. Trys priedai skirti puoselėti ; I – maldą, II – Biblijos eilučių lentelė įvairiais kasdienio gyvenimo klausimais. III – klausimai, ruošiantis priimti Viešpaties Vakarienę. M. Liuteris „mažajame katekizme“ siekė perteikti tiesas taip, kad jas galėtų mokyti kiekvienos šeimos galva. Tai pagalbinė medžiaga krikščioniškai edukacijai vykdyti šeimoje.

Liuteris manė, kad katekizme svarbiausią vietą turi užimti 4 dalykai:
1. Dešimt Dievo įsakymų – „Dešimt įsakymų turi būti visų mokymų mokymas. Iš jo pažįstama Dievo valia, patiriam, ko nori iš mūsų Dievas ir ko mums stinga“[1],
2. Tikėjimo išpažinimas – „tai visų istorijų istorija, visų aukščiausioji istorija, kurioje mums nuo pradžios iki pabaigos atskleidžiami visi neišmatuojami dieviškosios didybės stebuklai…>“[2],
3. Viešpaties malda „Tėve mūsų“ – visų maldų malda, visų aukščiausioji malda, kokią tik iškiliausiasis Mokytojas mus išmokė ir kuri nepakeičiama, ištikus dvasinei ir kūno negaliai.“[3],
4. Sakramentai – „aukščiausios ceremonijos, kurias įvedė pats Dievas. Jomis jis laiduoja savo malonę.“[4]
Tai labiau tradiciškai įprastas katechizacijos būdas ir tiesos, primenantis katalikų bažnyčioje ilgus metus vykdytą tikinčiųjų apmokymą . Katekizme 1 –oji dalis – Dešimt Dievo įsakymų yra tie, kuriuos moko katalikų bažnyčia, dingsta antrasis – nesukurk jokio atvaizdo ir pavidalo, kad jį garbintum, o išskaidomas dešimtas į du, kurie prasideda „negeisk“. 2 – oji dalis aiškina kaip suprasti Apaštališkąjį tikėjimo išpažinimą. 3 – oji dalis aiškina kaip suprasti maldą „Tėve mūsų“. 4 – oji dalis aiškina kaip suprasti Krikšto sakramentą. 5 – oji dalis kalba apie tikinčiųjų išpažintį. Liuteris palieka ne ausinę išpažintį kunigui, kaip tai turi katalikų bažnyčia, bet išpažintį kunigui, kuris turi galią atleisti, Dievo žodžiu paguosti. 6 – oji dalis aiškina Viešpaties Vakarienės sakramentą. Beje Liuteris tikėjo, kad sakramentai, jungdamiesi su Žodžiu ir tikėjimu, atleidžia nuodėmes, tiek Krikštas, tiek Viešpaties Vakarienė.

I – ame priede apie maldą išlieka katalikų požiūris į maldą. Tikintieji mokomi maldos pradžioje persižegnoti ir sukalbėti apaštališką išpažinimą bei „Tėve mūsų“, po to giedoti ar kaip kitaip stiprinti savo sielą. Ryškėja ritualinis santykis į maldą, kuris kartojasi ryte, vakare, prieš ir po valgio.
II – ame priede išrinktos Biblijos eilutės praktiniais įvairiais gyvenimo klausimais, tačiau žmogus nėra raginamas pats Dievo žodį nuolatos skaityti ir pažinti Viešpatį. III – ame priede, klausimais atsakymais paaiškinama atpirkimo kaina, Viešpaties Vakarienės sakramentas.

Palyginkime Heidelbergo katekizmą ir Liuterio „Mažąjį katekizmą“

1. Skiriasi katekizmų struktūros. Šiuose katekizmuose labai aiškiai skiriasi tikėjimo tiesų išdėstymo struktūra. Jei Heidelbergo katekizme Ursinas suskirsto visą pamatinį tikėjimo mokymą apie žmogaus išgelbėjimą į tris dalis (žmogaus nuodėmingumas, išgelbėjimas, išteisinimas klausimų ir atsakymų forma), tai Liuteris savo tikėjimo mokymui – katekizmui suteikia labiau tradicinį pavidalą (Dešimt Dievo įstatymų, išpažinimas, malda Tėve mūsų, Sakramentai). Liuterio katekizmas panašus į katalikų bažnyčioje buvusį katekizmą, tradicinės jo dalys.

2. Skiriasi katekizmų turinys ir apimtys. Šiuose katekizmuose yra skirtingai pateikiamos pirminės tikėjimo tiesos, pasirenkama kitokia mokymo sistema. Heidelbergo katekizmas yra platesnis tikėjimo tiesų atžvilgiu, ryškėja sistematinės teologijos užuominos, o Liuterio yra trupesnis, tiesos dėstomos tradiciniu būdu. Ursinas savo katekizme per 3 dalis išdėsto soteriologijos esmę – nusidėjėlio išgelbėjimas ir pašventinimas iš malonės per tikėjimą. Be to trumpai ir aiškiai paliečiamos kitos krikščioniškos doktrinos: Trejybės doktrina, Dievo Apvaizda, kristologija, pneumatologija, ekleziologija, įpinat jas į išgelbėjimo esmę. Manau, kad Heidelbergo katekizme yra tiksliau ir aiškiau pateikiamas pirminis teologinis išprusimas tikinčiajam. Be to kiekvienas teiginys yra pagrįstas Šventojo Rašto nuorodomis. Skaitytojas kviečiamas pats giliau pastudijuoti kiekvieną mokymo dalį Biblijoje. Tuo tarpu Liuterio katekizme neliečiamos doktrinos, tik menkos jų užuominos, vis tik labiau ryškėja ritualus / liturginis santykis į tikėjimo tiesas. Nėra nuodugniai aiškinamas atgimimas, tolimesnis tikinčiojo augimas Dievo pažinime. Skaitant Mažąjį Liuterio katekizmą susidaro įspūdis, kad ne atgimimo klausimas yra svarbiausias, bet kaip perduoti ir paaiškinti jau turimą tikėjimą. Ta prasme Ursino katekizmas labiau tiktų neseniai įtikėjusiems, atgimusiems žmonėms, kuriems aiškiau išdėstomos pagrindinės biblinės tiesos, o Liuterio – liuteroniškoje tradicijoje augantiems, aiškinant tradiciškai nusistovėjusį pradžiamokslį.

3. Skiriasi katekizmo pritaikymo pobūdis ir katekizmo tikslas. Liuterio katekizmą norisi taikyti tradiciškai, pagal senosios Vakarų bažnyčios liturgiją ir kalendorių, atnaujinat tik kai kurias dalis, pvz.: išpažintį. Nors ir Ursinas aiškina dešimt Dievo įsakymų, maldą Tėve mūsų bei tikėjimo išpažinimą, taip pat Sakramentus kaip Liuteris savo katekizme, tačiau juos meistriškai įpina į pagrindinių doktrinų pažinimą bei svarbiausią tikinčio dėmesį nukreipia į mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris guodžia ir gyvenant ir mirštant. Heidelbergo katekizme Tikėjimo išpažinimas ir Sakramentų aiškinimas atsiduria 2 – oje dalyje prie pagrindinių mokymų apie Dievo Trejybę, kristologiją, ekleziologiją, kuriais mes turime tikėti. Dešimt Dievo įsakymų ir malda „Tėve mūsų“ atsiduria 3 – oje dalyje, kurioje autorius kalba apie tolimesnį tikinčiojo kelią po atgimimo – apie pašventinimą. Tokiu būdu jie yra pritaikomi krikščionio gyvenime ne rituališkai, bet kasdien įsisąmoninat savo išgelbėjimo kelią ir nuolat apmąstant apie Kristų, Jo auką ir prisikėlimą Dievo žodyje.

Taigi Ursino katekizmas yra labiau reformuotas ir geriau pritaikytas naujai įtikėjusiems žmonėms. Tuo tarpu Liuterio yra labiau tradiciškas, aiškinantis tradicinį požiūrį, žmogui jau esančiam bažnyčioje. Jame atgimimas nėra svarbiausias siekinys, bet esamo tikėjimo ir mokymo supratimas, atnaujinimas ir išlaikymas.

———————-

[1] Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiai“, „Katekizmas – geriausiais ir būtiniausiais mokymas Bažnyčioje“. ALK , Alma littera, 2003,  175 psl.
[2] Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiai“. ALK , Alma littera, 2003,  175 psl.
[3] Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiai“. ALK , Alma littera, 2003,  175 psl.
[4] Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiai“. ALK , Alma littera, 2003,  175 psl.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija – ankstyvosios Bažnyčios vyresnioji, Grigaliaus Nysiečio partnerė ir bendražygė

Teosebija, bažnyčios šlovė, Kristaus puošmena, pagalbininkė mūsų kartoje, moters viltis; Teosebija, pati gražiausia ir šlovingiausia tarpe viso Brolių grožio; Teosebija, tikrai šventa, tikra kunigo partnerė/ bendražygė (syzygos), lygiai garbinga ir verta Didžiųjų...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai