Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! Ps 133, 1

Neabejotinai gera kiekvieno žmogaus sielai sugyventi su savo artimu ir malonu patirti brolių bei seserų vienybės skonį biologinėje šeimoje ar bažnyčioje – dvasiniuose namuose.

Juk tai paties Viešpaties patyrimas tarp mūsų. Vienybė nėra tik geri tarpusavio santykiai. Ji yra kur kas daugiau… Mes, žmonės, patiriame įvairių santykių krizių: būna, kai sutariame ir džiaugiamės bendravimu, bet būna, kai papiktiname vienas kitą savo skirtumais ir silpnybėmis, pasirinkimais ir sprendimais.

Vienybė yra daugiau nei santykiai, ji – Asmuo. Tai – Kristus. Tarpstant Kristui tarp mūsų, patiriame tikros vienybės palaimą. Mat Jis mus jungia, bet ne skiria. Atskirtį tarp žmonių brėžia mūsų nuodėmės, širdies kietumas, nejautrumas, skirtingas mąstymas ir pasaulėžiūra. Bet kai Jėzus tampa mūsų gyvenimo centru, Jis padeda mums priimti kitą žmogų su visais privalumais ir trūkumais. Todėl vienybė tarp žmonių beveik nėra įmanoma, jei jų nejungia dieviškasis asmuo – Kristus, kuris yra ir Draugystė, ir Meilė iš didžiosios raidės. Visos kitos jungtys yra labai laikinos, nepatvarios, jos gyvenime keičiasi, nutrūksta. Kiekvienas žmogus yra patyręs išdavystės skonį įvairiausiose gyvenimo sferose.

Kai Viešpats gyvena tarp mūsų, tada ir tik tada Jis jungia žmogų su žmogumi, širdį su širdimi, mintį su mintimi. Jis mus keičia, padeda puoselėti ir palaikyti praturtinančius bei laiminančius tarpusavio santykius.