Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 907

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Ar galime duonos laužymą atlikti dviese namuose? | Klausimai – atsakymai

2014 3 lapkričio | Klausimai - atsakymai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Klausimai - atsakymai
  4. /
  5. Ar galime duonos laužymą...

Duona_ir_vynasIšvykome į užsienį. Nėra „Tikėjimo žodžio” bažnyčios. Norėtume dalyvauti duonos laužyme. Ar galime duonos laužymą atlikti dviese namuose?

*********

Mielieji, duonos laužymas yra vienas sudėtingiausių klausimų, per bažnyčios istoriją sukėlęs ir šiandien tebekeliantis daug teologinių diskusijų ir svarstymų. Vieni svarstymai susiję su šio sakramento prigimtimi ir paslaptimi. Pavyzdžiui, ką reiškia duonos laužymas? Ar tai – „įsikūnijęs” Kristus duonoje ir vyne? O gal tai tik Naujosios Sandoros simbolis, paliktas bažnyčiai prisiminti atperkančią Kristaus auką ant kryžiaus? Kiti klausimai siejasi su sakramento teikimu. Kas gali teikti eucharistijos sakramentą: tik dvasininkai ar ir kiti tikintieji?

Šv. Raštas bei bažnyčios teologinės minties istorija mums pateikia kai kurias aiškesnes nuorodas. Tiek Senojo Testamento Eucharistijos įvaizdžiai, tiek Naujojo Testamento duonos laužymo įvykis yra neatsiejami nuo bendruomeninio tikėjimo pasaulėjautos ir broliško dvasingumo išraiškos. Štai dangaus mana, kuria Dievas maitino savo tautą (Įst 8, 3), yra įvaizdis Kristaus – dangiškos duonos, kuri nužengė nuo Tėvo ir maitina Jo alkstančią tautą – bažnyčią. Panašiai ir Senojo Testamento Pascha, visos Izraelio tautos „perėjimo” šventė, kurios metu dėl nekaltų avinėlių kraujo mirties angelas nepalietė izraelitų pirmagimių, o egiptiečių – nužudė (Iš 12, 14). Kristus suteikė Paschai galutinę reikšmę ir pats tapo Naująja Dievo tautos Sandora. Kai laužiame duoną ir geriame iš laiminimo taurės, mes visi, kaip tauta, švenčiame Jo aukos pergalę prieš nuodėmę ir mirtį.

Naujojo Testamento bažnyčia ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, maldų ir duonos laužymo (Apd 2, 42). Ankstyvojoje bažnyčioje visi šie trys dalykai glaudžiai siejosi tarpusavyje kaip nedaloma visuma. Duonos laužymas buvo neatskiriamas nuo apaštalų mokymo, neįsivaizduojamas be brolybės, tikinčiųjų padėkos ir maldos kartu. Kiek vėliau Viešpaties Vakarienė įgijo dar daugiau sakrališkumo. Ankstyvieji kriškčionys ją pradėjo vertini kaip pagrindinį Jėzaus sakramentą, kurį dalina dvasininkai. Jau II amžiuje Eucharistija tapo centrine pamaldų dalimi – aukščiausia padėkos Dievui ir bendruomeniškumo išraiška. XIII amžiaus teologas T. Akvinietis pastebėjo, kad tai yra „sakramentų sakramentas, kuriame slypi dvasinė bažnyčios gerovė” (Summa Theologiae).

Nors viduramžių reformatoriškas valdensų judėjimas (XII a.) ir reformatoriai J. Viklifas (XIV a.) bei J. Husas (XIV -XV a.) buvo įsitikinę, kad Eucharistija yra daugiau atminimo ženklas, bet ne Kristaus „įsikūnijimas”, M. Liuteris (XV – XVI a.) manė, kad duona ir vynas išlieka Kristaus kūne ir kraujuje, o H. Cvinglis (XV – XVI a.) ir J. Kalvinas (XVI a.) tikėjo, kad Kristus iš dalies kaip ženklas arba Dvasios galia dalyvauja Vakarienės metu, tačiau reformatoriai niekada nepaneigė duonos laužymo bendruomeninės reikšmės. Tiesa, protestantizmas grąžino bažnyčiai visuotinės kunigystės sąvoką, kuri atvėrė duris visuotinei tikinčiųjų tarnystei bendruomenėje. Reiktų pastebėti, kad su kiekvienu nauju reformatorišku bažnyčios judėjimu, kuris pasisakydavo prieš apmirusį ir formalų klerikalizmą, atsirasdavo pavojus sumenkinti liturgijos reikšmę, minimalizuoti duonos laužymo, kaip Kristaus bažnyčios sakramento, svarbą. Pavyzdžiui, valdensai manė, jog duoną ir vyną dalinti gali ne tik ordinuotas dvasininkas, bet ir kiekvienas tikintysis, kuris šventai gyvena. Tačiau čia susiduriame su teologine kazuistika. Juk joks žmogus nėra šventas de fakto (faktiškai). Tik vienas Dievas yra visiškai šventas.

Apaštalas Paulius Laiške korintiečiams pasisako prieš nepagarbų, sumenkintą, neišskirtą ir nevertą Viešpaties kūno valgymą bei perspėja bažnyčią saugotis tokių nuostatų (1 Kor 11, 27 – 34).

Jūsų atveju patarčiau naujoje gyvenamoje vietovėje pasistengti atrasti artimiausią pagal mokymą ir dvasią evangelišką bažnyčią bei prisijungti prie krikščioniškos bendruomenės, kurioje kartu su kitais krikščionimis galėtumėte dalintis Kristaus aukos atminimu.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Kodėl reikalingas Adventas? | Klausimai – atsakymai

Kodėl reikalingas Adventas? | Klausimai – atsakymai

Kodėl reikalingas Adventas? Kur parašyta Naujojo Testamento tekstuose, kad kažkas švęstų katalikiškas šventes?.. Man liūdna … Ar dėl to Kristus mirė, kad Jo mokiniai atkristų į katalikiškas tradicijas? (Saulius, vardas pakeistas) Sveikas, Sauliau,Neliūdėkite. Verčiau...

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai