Laba diena, pastore Anželika. Mato ev. 6, 22-23 pasakyta „akis sveika”, kitur rašo „atvira, geraširdė”. Norėčiau paklausti, kokia graikiškame vertime pavartoto žodžio reikšmė? Ar ta reikšmė bendrinė, ar siejama konkrečiai su materialiniu turtu, gobšumu ir panašiai? Lukas (vardas pakeistas)

Labas, Lukai. Jūsų klausimas yra labai geras, nes būtent šioje vietoje dauguma vertimų dažnai paslepia tai, ką pirmieji klausytojai suprato beveik automatiškai.

Pats tekstas (Mt 6, 22–23) yra Kalno pamokslo dalis, kur Jėzus kalba prieš tai apie lobius danguje (6, 19–21) ir iš karto po to pereina prie tarnavimo Dievui ar Mamonai (6, 24). Todėl „akis” čia nėra bendrinis moralinio gyvenimo įvaizdis ar metafora, bet ji yra viso mokymo apie žmogaus santykį su turtais svarbi dalis ir esminis vidinis žmogaus nusistatymas.

Lietuviškas tekstas

Mt 6, 22–23

Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika (TŽ vertimas; „atvira“ – Naujas ekumeninis vertimas, LBD; „gera“ – New King James), visas tavo kūnas bus šviesus.
O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!“

Graikiškas tekstas

Κατὰ Ματθαῖον 6, 22-23

Ὁ λύχνος τοῦ σώματός ἐστιν ὁ ὀφθαλμός (akis)·
ἐὰν οὖν ᾖ ὁ ὀφθαλμός σου ἁπλοῦς (gera),
ὅλον τὸ σῶμά σου φωτεινὸν ἔσται·
ἐὰν δὲ ὁ ὀφθαλμός σου πονηρὸς (bloga) ᾖ,
ὅλον τὸ σῶμά σου σκοτεινὸν ἔσται…

Pagrindiniai šių eilučių žodžiai:

• ὀφθαλμός (ophthalmos) – akis.
• ἁπλοῦς (haplous) – sveikas, paprastas, atviras, vientisas, dosnus.
• πονηρός (ponēros) – blogas, piktas, nedoras, dvilypis, šykštus.

Šiuose trijuose žodžiuose slypi ir visa įdomybė. Pabandykime pasiaiškinti.

Plačiau, ką reiškia „gera akis“?

Žodis ἁπλοῦς (haplous) klasikinėje graikų kalboje „geras“ reiškė: paprastas (neklastingas), atviras, nedviprasmis, vientisas (nedvilypis), be klastos, nuoširdus ir sąžiningas.

Jo priešingybė πονηρός (ponēros) buvo ne tiek „ligotas”, kiek dviveidis, susiskaldęs, negrynas, geidžiantis svetimo turto.

Todėl pažodžiui būtų galima versti: „Jei tavo akis yra vientisa…” arba „jei tavo žvilgsnis yra nedvilypis” arba „jei tavo žvilgsnis geranoriškas (nešykštus)“ arba „jei tavo žvilgsnis negodus“. Tai labiau atitiktų kontekstą apie nenuoširdų (klastingą, dvilypį) santykį tikėjime, šykštumą, turto geismą ir godumą.

Taip pat labai svarbu pastebėti, kad Naujajame Testamente žodis „geras“ (haplaous) naudojamas ne tik kaip būdvardis, bet ir daiktavardis. Iš tos pačios šaknies kilo daiktavardis – ἁπλότης (haplotēs), kuris reiškia dosnumą, nuoširdumą, atvirumą, širdies paprastumą.  
Apaštalas Paulius jį vartoja savo laiškuose kalbėdamas apie tikinčiųjų davimo „dosnumą“ (2 Kor 8, 2 – <…“dosnumas” turtais; 2 Kor 9, 11 – „dosnumas”; Rom 12, 8 – „kas duoda – tedaro tai dosniai”).

Taigi I a. krikščioniškoje graikų kalbos terpėje šių žodžių šaknų grupė labai aiškiai siejama su dosnumu.

Kas yra „pikta akis”?

Graikiškai ὀφθαλμὸς πονηρός (ponēros) – pažodžiui bloga akis, kuri pabrėžia dvilypumą, nesąžiningumą, savanaudiškumą, pavydulingumą, godumą. Šioje graikiškoje sąvokoje slypi hebraizmas – hebrajiška sąvoka ir požiūris.

Būtent Senojo Testamento hebrajų kalboje egzistuoja posakis עַיִן רָעָה (ayin ra’ah) – „pikta akis”.

Jis reiškė ne prakeikimą (kaip šiandien anglų kalboje „evil eye”, ar lietuvių kalboje „pikta akis“), o pavydumą, godumą, šykštumą, nenorą dalintis.

Ne kartą „piktos akies“ sąvoką aptinkame Senajame Testamente, kai kalbama apie godų žmogų.

Nevalgyk pas šykštuolį (pastb. žmogų su pikta akimi) nei duonos, nei jo skanumynų, nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. (Pat 23, 6-7)

Pavydus žmogus (pastb. žmogus su pikta akimi – gobšuolis) siekia greitai praturtėti ir nejaučia, kad jo laukia skurdas. (Pat 28, 22)

Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų tau į širdį (pastb. tavo akis netaptų pikta tavo broliui – nepradėk gailėti pinigų): ‚Netoli septintieji, atleidimo metai‘, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės. (Įst 15, 9)

Tad Jėzaus klausytojai žydai, klausydami šio palyginimo, girdėjo ne bendrinę moralinę pamoką, bet beveik hebraišką idiomą (kultūriškai nusistovėjusį posakį su perkeltine prasme).

Jis jiems skambėjo maždaug taip: jei tavo akis dosni, nuoširdi, visas tavo kūnas bus šviesus, jei tavo akis godi, pavydi, savanaudiška, visas tavo kūnas bus tamsus…

Kodėl Jėzus kalba apie akis ir šviesą?

Senovėje akis buvo laikoma ne tik šviesos gavėja, bet ir tam tikra prasme žmogaus vidaus „langas”. Tai reiškia, kad akis atskleidžia vidinę žmogaus būseną. Jei žmogaus žvilgsnis yra dosnus ir nedvilypis, visas jo gyvenimas prisipildo Dievo šviesos. Jei žvilgsnis iškreiptas godumo, pavydo ar savanaudiškumo, tamsa persmelkia visą jo būtį.

Todėl daugelis šiuolaikinių egzegetų sutinka, kad Mt 6, 22–23 yra ne atsitiktinis ar bendrinis mokymas apie moralinį tyrumą. Tai vaizdingas paaiškinimas tam, kas buvo pasakyta prieš tai apie lobius ir kas bus pasakyta iškart po to apie tarnavimą Dievui ar Mamonai: „gera akis“ yra dosnios ir nedviveidės širdies ženklas, o „pikta akis“ – godumo ir šykštumo ženklas.

Taigi, ši idioma kalba ne vien apie santykį į pinigus, bet ji apibūdina visą žmogaus esaties vidinę orientaciją, kuri ryškiausiai pasireiškia jo santykyje su materialinėmis gėrybėmis ir artimu.

Linkiu jums, Lukai, ir toliau nuoširdžiai gilintis į Šv. Raštą.

Literatūra:

The Greek New Testament. Fourth Revised Edition, United Bible Societies, USA, 1998

Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą. Naujas Ekumeninis vertimas, LBD, Vilnius, 2023

Biblija. Penktasis leidimas, Krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“, 2007

The Expositor‘s Bible Commentary. Matthew – D. A. Carson, Zondervan, USA, 1984