Sveikinu Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo proga!
Atgavę savo laisvę ir taiką, savo valstybę ir žemę, savo kalbą ir istoriją saugokime bei vertinkime tai, kaip brangias Dievo dovanas. Į jas labiausiai kėsinasi ne išoriniai priešai, bet mūsų pačių abejingumas, egoizmas, nevaldomas godumas, artimo menkinimas ir įkalinimas neatleidimo pančiuose bei savęs aukštinimas.
Aptiktas vidinis blogis skatina mus pačius pervertinti savo pasirinkimus ir ragina patiems suprasti, kokios Lietuvos mes visi norime, kokią Lietuvą kuriame.
„Blogis buvo būtinas, nes be jo būtų neįmanoma laisva valia, o be laisvos valios negalėjo būti jokio augimo – nei judėjimo į priekį, nei progos mums tapti žmonėmis, kokių Dievas trokšta. Kad ir koks galingas kartais mūsų pasaulyje atrodo blogis, žvelgiant plačiau, dominuoja meilė, ji galiausiai ir triumfuos.” (Eben Alexander, neurochirurgas, ištrauk iš knygos Gyvas dangaus įrodymas).
Pabudome ir kelkimės
Iš nevilties į neviltį, per prarastąjį rojų,
Paniekinti, pažeminti, išganymo ieškojome.
Iš nuodėmės į nuodėmę – į ją supanašėjome,
Ir kai visai pajuodome, kai likom tik šešėliai jos.
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis?
Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!
Į Lietuvą sugrįžtame čiabuvėliais, pražuvėliais,
Namų nebepažįstame, lietuviai – nelietuviai mes?
Per skaistyklas, per pragarus, iš nežinios į nežinią,
Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė.
Pabudome, pabudome, pamatėmė, pamatėme,
Kad mes ją patys žudėme, be sąžinės vienatinę.
Bedaliai savo žemėje, mes patys save niekinam,
Mes patys save žeminam, mes pasidarėm niekieno.
Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis,
Aušra įsidienojusi, pabudome ir kelkimės!
Žodžiai: K. Genys
0 Comments