„Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto.“ (Ps 145, 15)

Želmuo kelia galvą į viršų. Gėlės žiedas gręžiasi į dangišką šviesą. Paukščius vilioja žydrosios platybės. Vandens telkiniai atspindi dangaus vaizdus kaip veidrodyje. Vaikai kelia rankas į viršų, prašydami pakylėti juos aukščiau. Medžių šakos krypsta aukštyn, tarytum prašytų dangiško lietaus palaimos. Kalnai stūksodami, remia dangaus žydrynę, o kartais skrodžia debesis.

read more…