V a. krikščionių gyvenimą nuolat lydėjo išbandymai ligos, karo ir bado išraiškomis. Todėl tomis temomis jie daug kalbėjo, rašė ir samprotavo, kaip įveikti krizę vidine tikėjimo galia.
Nešamės save visur, kad ir kur eitume, ir esame bejėgiai išvengti pagundos.
Daugelis kalnų atsiskyrėlių neištvėrė, jų gyvenimo būdas liko toks pat, kaip ir tų, kurie gyvena pasaulyje. Geriau gyventi minioje ir trokšti nuošalumo, nei gyvenant vienatvėje ilgėtis draugijos.
Visais laikais ir įvairiose krikščioniškose denominacijose moterys garsėjo gailestingumo, atjautos ir socialine tarnyste: maitino alkstančius, slaugė ligonius, guodė mirštančius. Kai kurios iš jų ne tik darė gerus darbus, bet ir ne mažai rašė apie tai. Kai kurios tapo išskirtinėmis gailestingumo tarnystės ikonomis, Dievo malonės gydančiais tepalais sužeistame žmonijos kūne.
Niekas negali pasakyti taip gerai apie moterų proveržius tarnystėje ir pašaukimo tikrumą Kristuje, kaip moterys. Jos tampa seseriškuoju Bažnyčios balsu, kuris prabyla į nūdienos moterų širdis ir žadina Kristaus pašaukimą mumyse.
Moterims svarbu pažinti teologių moterų raštus ir tekstus.
Sunkiai atrasime Bažnyčios teologijos istorijoje gražesnių tekstų apie Dievo didybę, švelniąją Jo meilę, Kristaus asmens nuostabumą, žmogaus sielos gelmes. Ypatingai moterų ankstyvųjų viduramžių rašytojų ir mistikių tekstai yra nuostabūs aukščiau paminėtomis savybėmis. Pasigardžiuokite jais…
Kovo 8 d., Tarptautinė moters diena, kai kuriose Vakarų šalyse švenčiama, kaip valstybės diena. Lietuvoje – tai atmintina diena, kurios metu siekiama įsižiūrėti į moters socialinę, ekonominę padėtį tautoje, spręsti socialinio teisingumo klausimus.
Kitą kartą du senoliai, didūs atsiskyrėliai, atėjo į Peluzijaus apylinkes amos (motinos) Saros aplankyti. Atkeliavę tarė vienas kitam: Pažeminkime šitą senolę. Pasakė jai: Atsargiai, nepradėk puikuotis ir galvoti, kad štai atsiskyrėliai atėjo aplankyti manęs, paprastos moters. Bet ama Sara jiems atsakė: Aš moteris prigimtimi, bet ne mintimis.
