Bažnyčios motinų mintys
-
Dykumos motina Ama Sinkletika (V a.) apie tai, kai palaužia liga, ar ateina pasninko metas…
V a. krikščionių gyvenimą nuolat lydėjo išbandymai ligos, karo ir bado išraiškomis. Todėl tomis temomis jie daug kalbėjo, rašė ir samprotavo, kaip įveikti krizę vidine tikėjimo galia.
-
Amos Matronos pamokymai apie savęs supratimą
Nešamės save visur, kad ir kur eitume, ir esame bejėgiai išvengti pagundos. Daugelis kalnų atsiskyrėlių neištvėrė, jų gyvenimo būdas liko toks pat, kaip ir tų, kurie gyvena pasaulyje. Geriau gyventi minioje ir trokšti nuošalumo, nei gyvenant vienatvėje ilgėtis draugijos.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (IV)
Visais laikais ir įvairiose krikščioniškose denominacijose moterys garsėjo gailestingumo, atjautos ir socialine tarnyste: maitino alkstančius, slaugė ligonius, guodė mirštančius. Kai kurios iš jų ne tik darė gerus darbus, bet ir ne mažai rašė apie tai. Kai kurios tapo išskirtinėmis gailestingumo tarnystės ikonomis, Dievo malonės gydančiais tepalais sužeistame žmonijos kūne.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (III)
Niekas negali pasakyti taip gerai apie moterų proveržius tarnystėje ir pašaukimo tikrumą Kristuje, kaip moterys. Jos tampa seseriškuoju Bažnyčios balsu, kuris prabyla į nūdienos moterų širdis ir žadina Kristaus pašaukimą mumyse. Moterims svarbu pažinti teologių moterų raštus ir tekstus.
-
Moterų gyvieji šaltiniai (II)
Sunkiai atrasime Bažnyčios teologijos istorijoje gražesnių tekstų apie Dievo didybę, švelniąją Jo meilę, Kristaus asmens nuostabumą, žmogaus sielos gelmes. Ypatingai moterų ankstyvųjų viduramžių rašytojų ir mistikių tekstai yra nuostabūs aukščiau paminėtomis savybėmis. Pasigardžiuokite jais…
-
Kovo 8 d. proga. Moterų gyvieji šaltiniai (I)
Kovo 8 d., Tarptautinė moters diena, kai kuriose Vakarų šalyse švenčiama, kaip valstybės diena. Lietuvoje – tai atmintina diena, kurios metu siekiama įsižiūrėti į moters socialinę, ekonominę padėtį tautoje, spręsti socialinio teisingumo klausimus.
-
Dykumos motinos Saros posakis apie moterį (V a.)
Kitą kartą du senoliai, didūs atsiskyrėliai, atėjo į Peluzijaus apylinkes amos (motinos) Saros aplankyti. Atkeliavę tarė vienas kitam: Pažeminkime šitą senolę. Pasakė jai: Atsargiai, nepradėk puikuotis ir galvoti, kad štai atsiskyrėliai atėjo aplankyti manęs, paprastos moters. Bet ama Sara jiems atsakė: Aš moteris prigimtimi, bet ne mintimis.
-
Julijonos iš Norvičio mintys apie maldą (XIV a.)
Melskis viduje, nors nejauti jokio malonumo, nes tai naudinga, net jei nieko nejauti, nieko nematai ir tau atrodo, kad nieko negali. Nes sausroje ir skurde, ligoje ir menkume tavo malda Man maloni, nors tau pačiam atrodo niekam tikusi, tokios yra Mano akyse visos tavo maldos, ištartos su tikėjimu.
-
Julijonos iš Norvičio mintys apie Dievo gerumą (XIV a.)
Kaip kūną dengia drabužiai, o mūsų kraują pridengia kūnas, taip mūsų sielą ir kūną apgaubia Dievo gerumas. Nors kūnas ir drabužiai pranyks, tačiau Dievo gerumas liks amžinai ir bus arčiau mūsų sielos nei kūnas.
-
Brigita Švedė apie saikingumo dorybę (XIV a.)
„Namo vartai” – tai kūno reikmės, be kurių jis negali apsieiti, būtent – valgymas, gėrimas, miegas, budrumas ir netgi pasitaikantys sielvartai bei džiaugsmai.
-
Teresės Avilietės mintys apie sielą (XVI a.)
„Į savo sielą turime žvelgti kaip į pilį, kuri visa – iš deimanto ar tyriausio krištolo ir kurioje yra daugybė kambarių, kaip danguje yra daug buveinių (Jn 14, 2).
-
Gertrūdos Helftietės mintys apie laimės pojūtį (XIII a.)
„Mane sužavėjo tyras tekančių srovių vanduo, jaunas supančių medžių žalumas, aplink laisvai skraidantys paukščiai, ypač balandžiai.