Kitą kartą du senoliai, didūs atsiskyrėliai, atėjo į Peluzijaus apylinkes amos (motinos) Saros aplankyti. Atkeliavę tarė vienas kitam: Pažeminkime šitą senolę. Pasakė jai: Atsargiai, nepradėk puikuotis ir galvoti, kad štai atsiskyrėliai atėjo aplankyti manęs, paprastos moters. Bet ama Sara jiems atsakė: Aš moteris prigimtimi, bet ne mintimis.
IV – V amžiuje Dykumos Motinos buvo žinomos kaip amos (amma – dvasinė motina). Jos buvo atsiskyrėlės ir panašiai, kaip Dykumos Tėvai (abba), gerbiamos mokytojos, dvasinės vadovės, patarėjos. Ama Sara buvo viena iš pirmųjų Dykumos Motinų, asketė, apsigyvenusi vienuoliškoje celėje Sėktės apylinkėse prie Nilo upės V a. pr. Manoma, kad ji taip gyveno šešiasdešimt metų, nežiūrėdama į upę, bet ieškodama Dievo artumo.
Jos posakiai surinkti Dykumos Tėvų pamokymuose.
