Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite. Ps 134, 1
Viešpatį laiminame savimi, kai skiriame Jam laiką. Juk Dievas nėra beformė abstrakcija, kaip tai gali atrodyti žmogui, vien dėl to, kad Jis nėra matomas.
Baigdamas kalbėti apie misiją Mato 10 skyriuje, Jėzus ją sukilmina sakydamas: Kas jus priima – Mane priima. Tai pozityvus padrąsinimas ir palaiminimas kiekvienam Kristaus mokiniui dalyvauti Jo darbuose.
Š.m. balandžio 13 d. vakare moterys rinkosi į pirmąjį sielovados susitikimą iš paskaitų ciklo, skirto moterims – Moters žaizdos ir galios. Nors vakaras buvo lietingas, jaukiai papuošta salė sukūrė ramią atmosferą.
Šie apaštalo Pauliaus žodžiai kasdien skambėdavo kaip galią turintis kodas, sakrali malda, kurią mintyse sau kartodavau, kai man buvo 20 metų. Juk jauno žmogaus savivertė tik pradeda skleistis, tad yra pakankamai trapi, o orumas – gana gležnas.
Nesant lietui neatsirastų nei vaisiai, nei erškėčiai, o jam laiku bei saikingai paliejus gimsta ir vieni, ir kiti. O žemė, kuri, sugėrusi dažnai ant jos krentantį lietų, želdo skirtingą vaisių.
Šį kartą kalbėjau apie antrąją misijos kainos ir atlygio savybę, Jėzaus minimą Mato 10-ojo skyriaus pabaigoje. Kas praranda gyvybę dėl Manęs – atras ją… Kviečiu paklausyti.
Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! Ps 133, 1
Neabejotinai gera kiekvieno žmogaus sielai sugyventi su savo artimu ir malonu patirti brolių bei seserų vienybės skonį biologinėje šeimoje ar bažnyčioje – dvasiniuose namuose.
