Kas stipriau už tankus?

Sausio 13–oji diena atkurtai Lietuvos valstybei yra reikšminga, kaip tautos Laisvės gynėjų diena! Tai diena, kai Lietuva prieš 28 metus, pasipriešino agresorių tankams taikinga tikėjimo, maldos, vienybės, dainos ir giesmės galia. Laisvės ir tautos nepriklausomybės gynėjais tapo visa tauta. Netekome 15 gynėjų gyvybių, tarp kurių buvo dauguma jaunų žmonių. Prieš sutelktą žmonių dvasios ir sielos vienybę, negalėjo atsispirti jokia karinė agresija, klasta ar pikti sumanymai.

Tą dieną atsimenu, kaip didelio tautos solidarumo ir dvasingumo veiksmą.

Išvakarėse, 1991 sausio 12 dieną, pamenu, kaip bažnyčios pamaldose jau gyvenome naujos Lietuvos dvasia: naujai susikūrusioje bažnyčioje šlovinome laisvai Dievą, meldėmės už savo tautos laisvę, kūrenome nepriklausomybės ir tikėjimo nuostatas, netgi sveikinome iš Vilniaus viešėjusį pastorių gimtadienio proga. Tą naktį svečiai nakvojo mano tėvų namuose. Staiga vidurnaktį tėtis visus pažadino, nes išgirdo kaip televizija ir radijas pranešė, kad Vilniuje vyksta karinis pasikėsinimas perimti atkurtos laisvos valstybės valdžią. „Reikia tuoj pat vykti į degalinę, užsipilti kuo greičiau degalų, nes visos degalinės perversmo metu gali būti užblokuotos“, – paragino tuo metu jis svečius. Kai tik mūsų svečiai grįžo į Vilnių, iš karto drauge su bažnyčios „Tikėjimo žodis“ tikinčiais išėjo prie Seimo rūmų, kur buvo minios žmonių, ir drąsiai liudijo tikėjimo, maldos bei vienybės galią prieš smurtinę jėgą. Mes irgi Šiauliuose meldėmės ir gatvėse pasakojome apie Kristų, kaip mūsų tautos viltį.

Evangelijose pasakojama, kas yra didi stiprybė suspaudimo metu. Antai Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas ir kurią pavadino „nakties siautėjimo valanda“, sakė savo mokiniams: Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas (Mato 26:41). Pasirodo, kai siautėja neteisybė ir agresyvi jėga, tam pasipriešinti gali tikinčiųjų malda ir dvasios ryžtas.

Mačiau, kaip šie Kristaus žodžiai išsipildė mūsų tautos istorijoje, sausio 13 dieną. Kuomet tą naktį keliuose, prie televizijos bokšto ir prie kitų tautos strateginių pastatų, taikingos minios apsupty, siautėjo okupacinės kariuomenės tankai ir padaliniai, o tauta susibūrė, užkūrė laužus ir apsivienijusi kreipėsi maldos bei giesmės žodžiais į Viešpatį. Visoje Lietuvoje atvirai kilo maldos Dievui gatvėse, viešose vietose, bažnyčiose. Tauta parodė vidinį budrumą bei dvasios ryžtą, kuris ir atsispyrė prieš karinę jėgą. Jei tą kartą žmonės būtų mažiau budrūs, saldžiai ir nerūpestingai miegoję, nebūtų išėję į šaltas ir niūrias didžiųjų miestų gatves, šiandien neturėtume tokios Laisvės gynėjų dienos. Didelės krizės metu dvasios ryžtas atpažįstą klastą, tamsos jėgų judesį ir sugeba atsispirti priešiškai galiai vidine valia, vidiniu pasipriešinimu.

Nuotrauka Gintauto Tumulio (1991 m.) Nuotrauka Gintauto Tumulio (1991 m.)

Mūsų dvasioje slypi gili jėga, kuri, kaip požeminė upė, niekada neišsenka. Dažną kartą, gyvendami taikiai, mes ją pamirštame, iki jos nenusikasame. Pamirštame, kad ji niekur nedingo. Jog mūsų dvasia ir tikėjimas gali būti nepajudinamai stipresni bei atnešti daug daugiau naudos nei galime įsivaizduoti tiek visuomeniniame gyvenime, tiek darbe, tiek asmeninių krizių metu. Šiandien, spręsdami krizes, griebiamės lengvesnių ir paviršutiniškų sprendimų, ignoruodami dvasios ryžtingumą ir nepajudinamą tikėjimo fenomeną.

Tokia diena, kaip sausio 13–oji, mums primena tą vidinį tvirtumą – mūsų tautos dvasios ir sielos ryžtą, sutelktą maldoje ir bendram tikslui – apginti laisvę. Vidinė lietuvių galia pasipriešino tankams. Nematoma jėga – prieš regimas ir girgždančias naikinimo mašinas!

Nepamirškime savo dvasios stiprybės ir Dievo jėgos! Atnaujinkime toliau Lietuvos veidą kultūros, mokslo bei tikėjimo pagalba! Su sausio 13–ąja, broliai ir sesės, lietuviai!

Dalinkimės:

2 komentarai

  1. Kadangi gimiau laisvoje Lietuvoje, tai tik tokių liudijimų dėka galiu suvokti tuometinę Lietuvos situaciją. O kas svarbiausia, kad liudijimai liečia širdį, padeda pajusti, kokia brangi yra laisvė Lietuvai ir jos žmonėms. Didėlis ačiū jums už liudijimą.

    • Džiaugiuosi, miela Viktorija, Tavo atvirumu, pagarbumu ir jautrumu istorijai. Tiesa, pasakojimas turi didelę vertę. Galime įsijausti į pasakotojo perduodamą mintį ir jausmą bei širdimi patirti dar nepatirtus dalykus. Širdis visada išjaučia tų dienų dvasią ir tiesą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.