Kriziniai gyvenimo tarpsniai yra būtini, juose sustojame, susimąstome, persvarstome gyvenimo inercijas ir bręstame iš vidaus, kaip asmenybės, kaip tikintys, kaip bendruomenės. Reikia drąsos susitikti su savo istorija, išmokti ją priimti, susitaikyti ir eiti toliau…
Ačiū Andželika. Malonės ir drąsos Jums linkiu.
Dėkui, Arūnai, už palinkėjimą! 🙂
Visdėl to įsitikinau, kad tikinčiam viskas išeina į gera… Pažiūrėjus tiesioginę LEBBo pastorių transliaciją, labai mane paskatino klausyti, Anželika, tavo pamokslų(ko anksčiau, prisipažinsiu, nedariau). Manau, tai taps pastovia mano veikla. Ačiū ir linkiu stiprybės. 🤗
Smagiai čia tu, Daiva, pastebėjai. 🙂
Gero klausymo. Ačiū, kad prisiminei ir palaikai.