Ps 121, 5-8 „Viešpats yra tavo sargas, Viešpats – tavo šešėlis dešinėje: dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį. Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą. Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius“.
Tai paskutiniai žodžiai maldininkų kelionės giesmės. Keliaujantys maldininkai į garbinimo vietą, pasikliaudavo Dievo apsauga. Nelengva buvo pasiekti kelionės tikslą. Nes tolima kelionė reiškė ne tik pasikeitimus, bet ir pavojus. Maldininkai savo garbinimo kelionę tapatina su sielos kelione per gyvenimą. Jie ragina ir mus įvertinti savo gyvenimo kelionę.
Kiekviena kelionė yra susijusi su pasikeitimais, nes nuolat kinta vaizdai, bėga dienos, keičiasi paros laikai, oras, vietovės, žmonės. Taip ir mūsų gyvenimo kiekviena diena turi savo ypatumus, skirtumus, staigmenas ir netikėtumus. Be to kelionėje slypi nemaža pavojų. Kurie daug laiko praleidžia ant ratų, neretai ieško mistinės apsaugos, nes žino, kad dažnai fiziniai sugebėjimai yra riboti. Kartais tik gero atsitiktinumo dėka, kelionėje pavyksta išvengti didelių sunkumų. Juk ilgėliau keliaudami pavargstame. O nuovargis sumažina budrumą, atidumą ir rizikos faktorius išauga. Tada suvokiame, kad KAŽKAS DIDESNIS saugo mus. Kas mano, kad kelionė yra visiškai nepavojinga elgiasi neapdairiai ir neišmintingai.
Taip pat ir mūsų gyvenime glūdi nemaža pavojų, mums nežinant kur. Todėl leistis į tokią rimtą kelionę, be Dievo apsaugos, neprotinga. Tik Viešpats, sielos Sargas, gali apsaugoti mus nuo visokio pikto, kuris slepiasi ne tik nakties šešėliuose, bet ir dienos metu, ne tik kažkur toli, bet ir visai šalia, net mūsų pačių širdyje. Jis stovi prie kiekvieno gyvenimo etapo vartų mums įeinat ir išeinant per juos. Laimingi esame, kai Dievo Apvaizda lydi mus gyvenimo kely.
0 Comments