Nors įvykis, apie kurį kalbėsiu čia, vyko rugsėjo antroje pusėje, staiga, po karštos vasaros, atšalus orui, tačiau mūsų miesto dvasiniame ekumeniniame klimate išgyvenome tikrą pavasarį. Dvasios pavasaris ateina, kai akivaizdžiai šyla paprastų tikinčiųjų – krikščionių iš įvairių konfesijų santykiai, kai uždegtos širdys jungiasi bendriems siekiams dėl Kristaus, kai švelniai pučia Šventosios Dvasios vėjas,.. o jo putimo kryptį pagauname savo vidinėmis burėmis ir jas laiku išskleidžiame…
Dalinkimės:
Viskas, kas gyva, tęsiasi. Tęsiasi ir bendruomenės istorija. Šiandien girdime aidinti naują toną, pagal kurį, kaip krikščionys, norime gyventi. Koks tai tonas, kokią žiną jis neša? Paklausykite…
Laba diena, gerbiama pastore, noriu Jūsų paklausti, kur yra ekumeninis judėjimas Lietuvoje? Ar aš galėčiau į tą judėjimą įstoti? O gal jame tik kunigai ir pastoriai dalyvauja?
Šį kartą Mini ekonomikoje apie išmintį, kuri veikia gyvenime, versle ir profesinėje veikloje dėl aukštesnių tikslų. Pabandykit pasvarstyti ir sau atsakyti, koks jūsų darbo, tarnystės, pašaukimo ar verslo vertybinis tikslas?..
„Tegul mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę…“ (Ps 144, 14)
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos ryto žurnalistei Indrei Vainalavičiūtei, kuri kalbino mane ir parašė interviu aktualiomis temomis apie šiuolaikinės moters vaidmenis, moterų pastoracijos iššūkius mūsų tautoje, taip pat kėlė įvairius šeimos ir visuomeninius klausimus. Man buvo labai malonu kalbėtis ir praleisti kelias valandas LRyto redakcijoje bendraujant su įdomiu, gyvai besidominčiu žmogumi. Ačiū Jums, Indre, už nuostabų laiką ir gražų interviu. 
Kriziniai gyvenimo tarpsniai yra būtini, juose sustojame, susimąstome, persvarstome gyvenimo inercijas ir bręstame iš vidaus, kaip asmenybės, kaip tikintys, kaip bendruomenės. Reikia drąsos susitikti su savo istorija, išmokti ją priimti, susitaikyti ir eiti toliau…